Vestuvės.lt
Aš virtuvėje
Arbata nuo A iki Z (2)

Arbata — populiarius mūsų gyvenimo atributas. Jos tėvynė — Kinija. Apie stimuliuojamąjį gėrimą, vėliau pavadintą arbata, pirmą kartą užsiminta kinų metraščiuose jau 2700 m. prieš m. e.
Iki III mūsų eros amžiaus arbata dažniausiai buvo vartojama tik kaip vaistas ir tonizuojamoji priemonė. Vėliau arbata tapo tiesiog visų mėgstamu gėrimu. Bet ar tikrai viską žinome apie arbatą ir visas jos rūšis? 

Kas lemia arbatžolių kokybę
Visa arbata renkama rankomis. Ją dažniausiai renka moterys: nuplėšia nuo stiebelio tik pumpurėlius ir du jaunus žalius viršutinius lapelius. Iki viršaus pripildžiusios savo dideles pintines rinkėjos derlių neša į arbatos fabriką. Beje, kuo trumpesnis kelias nuo plantacijos, tuo geresnė arbata.
Arbatžolių kokybę lemia daugelis veiksnių: klimatas, plantacijos aukštis virš jūros lygio (kuo aukščiau, tuo geriau), rinkimo laikas (pirmenybė tenka pavasariniam arba pirmajam rinkimui).
Ar žinojote, kad iš principo visos arbatos atsiranda iš tų pačių arbatos lapelių (suprantama, jei neturėsime galvoje gėlių ar vaistažolių arbatų), o tik paskui kuriamos jų rūšys. Kokią arbatos rūšį gausime, priklauso nuo lapelių apdirbimo, kuris prasideda išsyk, vos surinkus, kol jie dar švieži.

Vieno lapo variacijos
Taigi ant rinkėjų nugarų atgabenti švelnūs lapukai patenka ant didelių padėklų, jie šiek tiek padžiovinami, vėliau susukami.
Paskui prasideda pats svarbiausias — fermentacijos etapas. Nuo to, kiek laiko jis truks ir ar apskritai bus, priklauso, kokia arbatos rūšis išvys pasaulį.
Pavyzdžiui, žalioji arbata fermentacijos išvengia, todėl lapeliai išsaugo praktiškai pirmykštę spalvą. Po žaliosios arbatos seka geltonoji, kurios fermentacija vyksta labai savotišku būdu – sudėta į krūvą žaliava kurį laiką palaikoma, kol išskiria sultis, todėl specialistai ją laiko tik iš dalies fermentuota.
Jei arbatžolių meistrai sumano pagaminti Ulongo arbatos rūšį, fermentacijos laiką jie sutrumpina nuo 40 iki 70 procentų. Kinijoje tokia arbata vadinama „Juoduoju drakonu“.
Tik ta arbata, kuri buvo fermentuota iki galo, gali būti vadinama juodąja. Tai dauguma garsiųjų indiškų arbatų: pavyzdžiui, stipri Assamo arba sodraus Himalajų kalnų oro prisisunkusi Dardžilingo arbata. Tai taip pat itin atgaivinanti Ceilono arba sodri Kimuno arbata (pastaroji pagal kinų klasifikaciją laikoma raudonąja).

ARBATOS RŪŠYS
Kinai, padovanoję žmonijai arbatą, tikina, kad šis gėrimas pasižymi plačiu gydomųjų savybių spektru. Beje, kiekviena rūšis turi ypatingą poveikį organizmui.

Juodoji arbata padeda iš organizmo šalinti toksinus, suteikia žvalumo ir ramina, nes turi kofeino ir tanino. Taninas pasižymi kofeiną sulaikančiomis savybėmis, todėl šis ilgiau išlieka organizme.
Juodoji arbata su pienu sulėtina kalcio išplovimo iš organizmo procesą, todėl laikoma nebloga osteoporozės profilaktikos priemone.
Juodojoje arbatoje esantys flavonoidai mažina cholesterolio kiekį. Jei kasdien išgersite nors vieną puodelį, cholesterolio kiekis sumažėja šešiais procentais, išgeriant du puodelius — 12 procentų, o 3–7 puodelius — 19 procentų (palyginti su žmonėmis, kurie visiškai negeria arbatos).
Flavonoidai taip pat veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys laisvųjų radikalų perteklių, žalojantį kūno ląsteles, sukeliantį širdies ir kraujagyslių, vėžio ligas.
2–3 puodeliai juodosios arbatos per dieną sumažina inkstų akmenligės riziką apie 30 procentų. Be to, ši arbatos rūšis pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis.
Kita vertus, su arbata žmogus gauna ir nemažai kofeino, taigi gerti jos neribotais kiekiais taip pat nereikėtų. Ji lėtina geležies įsisavinimą, todėl jos reikėtų mažiau vartoti vegetarams, nėščioms moterims, vaikams, taip pat mažakraujyste sergantiems žmonėms.

Žalioji arbata nuo seno vadinama stebuklingu gėrimu. Apie nepaprastas jos savybes legendos sklinda. Kaip yra iš tiesų?
Japonijoje ji laikoma nacionaliniu gėrimu. Šios tautos žmonės — didžiausi rūkaliai pasaulyje, tačiau plaučių vėžiu serga mažiausiai iš visų tautų.
Onkologų nuomone, riziką susirgti piktybiniais augliais mažina būtent žalioji arbata. Mokslininkai įrodė, kad žalioji arbata neleidžia sveikoms ląstelėms virsti navikais. O jei piktybinių darinių jau atsirado, stabdo jų plitimą, neleidžia atsirasti metastazėms.
Šioje arbatoje esantys flavonoidai saugo nuo širdies infarkto. Manoma, kad kasdien išgeriant po du puodelius žaliosios arbatos, rizika susirgti ateroskleroze sumažėja 50 proc., o išgeriant po keturis puodelius — net 69 proc.
Flavonoidai, kurių žaliojoje arbatoje gausu, naikina laisvuosius radikalus, o juk būtent jie yra viena iš organizmo senėjimo priežasčių.
Žalioji arbata teigiamai veikia odą, skrandžio mikroflorą, greitina riebalų sudeginimo procesą. Išgėrus per dieną po vieną puodelį šio gėrimo vyresnio amžiaus moterims sumažėja rizika susirgti osteoporoze. Šis gėrimas puikiai malšina troškulį ir padeda organizme išlaikyti normalią vandens ir druskų pusiausvyrą.
Centrinę nervų sistemą žalioji arbata stimuliuoja geriau negu kava. Ji ir puiki profilaktikos priemonė nuo dantų ėduonies, ir gera pagalbininkė norintiesiems atsikratyti antsvorio.

Geltonoji arbata — viena iš rečiausių arbatos rūšių. Gaminama tiktai Kinijoje. Jos gamyba ilgą laiką buvo didžiausia paslaptis, mat nuo senovės tai buvo tik didikų ir imperatorių gėrimas. Už geltonųjų arbatžolių pardavimą užsieniečiams buvo galima netekti galvos (ji ir buvo nukirsdinta vieno imperatoriaus žentui). Į Europą per Rusiją ši arbatos rūšis atkeliavo tik XIX a., kai Kinijos imperatorius leido ją mainyti į sabalų kailius.
Ir dabar geltonoji arbata yra reta ir brangi, nes jai pagaminti reikia daug darbo. Ji gaminama iš vos prasiskleidusių arbatmedžio lapelių, todėl visuomet esti tik pačios aukščiausios rūšies. Geltonoji arbata savybėmis itin panaši į žaliąją.

Karkadė arbata gaminama iš hibiskuso lapelių, turinčių citrinos rūgšties. Ji sušildo per šalčius ir atgaivina per karščius, turi vitamino P, sustiprinančio kraujagysles. Be to, karkadė valo organizmą nuo alkoholinės intoksikacijos ne prasčiau nei agurkų ar kopūstų sultys.

Raudonoji roibušo arbata — tai lapeliai ankštinės kultūros, augančios Pietų Afrikos Cedaro kalnuose. Ši raudonos spalvos arbata yra sodraus, salsvoko, malonaus kvapo ir labai gerai malšina troškulį. Jos spalva natūrali, ji neturi jokių priedų ir konservantų. Puikiai tonizuoja, nors joje nėra kofeino. Užtat joje gausu mineralinių medžiagų, ypač fluoro, mangano, geležies. Smulkių, panašių į adatėles lapelių arbata labai tinka gerti žmonėms, kuriuos vargina rėmuo, kuriems kietėja viduriai, žarnyną varsto diegliai, kamuoja osteoporozė, alergija, nemiga. Padeda atsikratyti susierzinimo, galvos skausmo, padeda sergant depresija.
Ši arbata turi didelį antioksidantų kiekį, todėl ją galima drąsiai duoti gerti vaikams be jokių apribojimų. Geriama karšta ir šalta, su pienu, medumi, citrina.

Baltoji arbata — mažiausiai apdirbta arbata. Jos gamybos technologija susideda tik iš dviejų stadijų — vytinimo saulėje ir džiovinimo.
Tai visiškai nefermentuota arbata, todėl laikoma viena švelniausių ir subtiliausių. Rekomenduojama žmonėms, kurie negali gerti arba tiesiog nemėgsta stiprios arbatos. Baltajai arbatai gaminti atrenkami patys švelniausi pumpurėliai su dviem pirmaisiais lapeliais, padengtais pūkeliu. Dėl minimalaus apdorojimo ši arbata išsaugo natūralią formą ir skonį.
Ji priklauso elitinėms arbatos rūšims. Ši arbata turi daug vitaminų, amino rūgščių ir pektinų, todėl sulėtina organizmo senėjimo procesus. Ji puikiai numuša karštį, taigi ją ypač patartina gerti esant aukštai aplinkos temperatūrai.

Pu–erho arbata Kinijoje laikoma gydomąja. Nuo seno ji buvo ruošiama ypač sudėtingu būdu Junanio kalnų olose, kad niekas nesužinotų jos apdorojimo paslapčių. Žali arbatos lapeliai buvo presuojami, fermentuojami, brandinami ir džiovinami. Anksčiau Pu–erho arbata būdavo gaminama tik presuota, o dabar yra ir birios.
Pu-erho arbata padeda įveikti antsvorį. Junanio sostinės Kunmingo medicinos instituto ir Paryžiaus St. Antoine ligoninės mokslininkų atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad normaliai maitindamiesi ir gerdami Pu–erho arbatą per mėnesį 88 proc. pacientų numetė 3,2–10,8 kg svorio. Priežastis — pagerėjusi medžiagų apykaita kepenyse.
Prancūzų medikai patvirtino, kad Pu–erho arbata padeda pašalinti iš organizmo alkoholį. Išgėrus jos, alkoholio kiekis kraujyje sumažėja du kartus greičiau nei įprasta.
Ji gali būti geriama infekcinių ligų profilaktikai, nes turi antibakterinį poveikį, padeda virškinti riebų maistą, šalina šlakus, stiprina imuninę sistemą.

Matės arbata gaminama iš sausų visžalio tropikų augalo — Paragvajinio bugienio — lapų. Matės krūmas auga tropikuose ir subtropikuose, kas dveji treji metai nuo jo nuskinami jauni ūgliai su lapais. Jie džiovinami, smulkinami, paskui dar sykį pakartotinai džiovinami ir galutinai smulkinami. Baigta ruošti kokybiška matės arbata įgyja šviesiai žalią atspalvį.
Be žaliosios matės, esama ir skrudintos. Ji gaunama ilgiau pakartotinai padžiovinus žaliavą. Nuo to arbata įgyja kiek „pridegusį“ skonį.
Matės arbatos pavadinimas yra kilęs iš guaranių genties indėnų žodžio „mati“ — moliūgas. Mat tradiciškai šis gėrimas buvo geriamas iš indų, padirbdintų iš moliūgų.
Iš pirmo žvilgsnio paruošta matė primena žaliąją arbatą. Joje esama A, B, C, E, P vitaminų, eterinių aliejų, taninų, gliukozės.
Šis gėrimas turi unikalaus alkaloido — mateino, kuris savo poveikiu žmogaus organizmui panašus į kofeiną, bet veikia daug silpniau ir neturi kofeinui būdingų šalutinių veiksnių. Matė švelniai stimuliuoja organizmą, teigiamai veikia psichinį ir fizinį žmogaus aktyvumą, gerina medžiagų apykaitą, šalina skystį iš organizmo, normalizuoja kraujo spaudimą. Ji stiprina imuninę sistemą, padeda nuo nemigos, ramina nervus ir gerina nuotaiką.

Ulongo arbata — tradicinė dalinės fermentacijos kinų arbatos rūšis. Jos fermentacija sustabdoma stadijoje, esančioje tarp žaliosios ir juodosios arbatos. Procesas užtrunka dvi tris dienas. Sudžiovinti Ulongo arbatos lapai primena juodus siūlus, o užpilti vandeniu ima panašėti į mažus juodus drakoniukus. Mat arbatžolių lapeliai ir pumpurėliai išsiskleidžia visiškai, jų krašteliai būna tamsesni negu lapo vidurys, kuris yra mažiau paveiktas fermentacijos proceso.
Ši intensyvaus kvapo ir puikaus skonio arbata labai vertinama viso pasaulio gurmanų. Ulongas turi ir žaliajai, ir juodajai arbatai būdingų savybių. Ši arbata mažina cholesterolio kiekį kraujyje, todėl labai tinka gerti stipriai pavalgius.

Vaisinės arbatos — tai kruopščiai atrinktų lapelių, žiedlapių ir džiovintų vaisių mišiniai. Nuoviras pasižymi gražia rausva spalva ir prinokusių vaisių aromatu. Tai puikios kokybės, vitaminų ir mikroelementų turtingas gėrimas.
Pirmieji vaisinių arbatų mišiniai rinkoje pasirodė XVII a. Praėjus porai šimtmečių, vaisinės arbatos pradėtos papildyti vitaminais ir aromatinėmis medžiagomis. Šios arbatos gali būti labai įvairaus skonio, kurį lemia jose esančios sudedamosios dalys. Kartais šis skonis būna labai neįprastas dėl egzotinių vaisių, uogų ir žolelių. Šiandien prekyboje yra itin didelė vaisinių arbatų pasiūla, taigi kiekvienas gali išsirinkti mėgstamiausią. Tiesiog reikia imti ir išbandyti jų kuo daugiau.

Pusryčių arbata. Ant arbatos dėžučių galima dažnai išvysti užrašą „English Breakfast“. Šią arbatos rūšį daugiau kaip prieš šimtą metų sukūrė vienas škotas, puikus arbatos žinovas. Tai harmoningas kilmingų juodosios arbatos rūšių mišinys, itin puikiai tinkantis gerti per pusryčius. Ji pasižymi sodriu skoniu, puikia tamsaus gintaro spalva ir apetitą žadinančiu aromatu. Anglai šią arbatos rūšį geria su pienu – šitaip, specialistų nuomone, galima išgauti unikalų skonį.

Grafų pilkoji arbata „Earl Grey“. Tai egzotiško skonio ir aromato arbata, gaminama iš Dardžilingo ir kinų juodosios arbatos mišinio, o jai būdingą savitą kvapą suteikia bergamočių (itališki citrusiniai vaisiai) aliejus. Ši aromatinga ir stipri arbata itin tinka gerti baltinta. 

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (2)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.