Vestuvės.lt
Aš virtuvėje
Virtuvėje pas Agnę Zuokienę (1)

Agnė Zuokienė: ,,Kada nors kepsiu pyragus“

Galbūt kada nors Agnė Zuokienė sodins visą šeimą prie didelio pietų stalo ir tokie pietūs taps kasdienybe ir ritualu, kaip kad jos pačios vaikystės namuose. Šiandien ji apie tai tik svajoja...

Zuokų šeimos mitybos ypatumai
„Augindama vaikus vyliausi, kad pavyks suvienodinti jų skonius ir atrasti patiekalus, kurie patiktų visiems. Deja. Su kiekvieno vaiko gimimu šeimos mitybos įpročiai vis labiau keisdavosi. Galiausiai teko susitaikyti, kad valgome skirtingą maistą, skirtingu laiku, tik, ačiū Dievui, vienoje vietoje.
Su vyru ne tuo pačiu laiku grįžtame iš darbo, vaikai – iš mokyklos ar darželio. O kartais vienu metu gaminu skirtingą maistą kiekvienam savo vaikui. Įpratau ruošti ne tai, ko man norėtųsi, o tai, ko nori jie. Jei kepu blynus, būna, vienam darau su dešrele, kitam su varške, o trečias pageidauja paprastų blynelių, pabarstytų cukrumi. Šiuo metu vyriausioji dukra valgo tik grikius, o kiti vaikai – ryžius. Manau, kad tai neilgam, nes visai neseniai buvo labai mėgstami makaronai... Aš pati valgau nedaug ir tik tada, kai noriu.“   
  
Gaminti tolygu bendrauti
„Gaminu du kartus per dieną – pietus ir vakarienę. Vaikams tai pretekstas atitraukti mane nuo knygos, kompiuterio ar kito užsiėmimo. Jie žino, kad paprašyta ką nors pagaminti ar sutepti sumuštinį, užpilti pienu sausų pusryčių, niekada neatsisakysiu. Tuo jie ir naudojasi. O kai mama pradeda gaminti, tada kalba, bendrauja, atsako į begales klausimų. Žinau, kad vaikams to reikia ir jaučiu, kad jiems tai malonus psichologinis žaidimas.“

Idealiai tiktų Italija
„Lietuvoje nuo seno susiklosčiusi nuomonė, kad kuo ilgiau moteris triūsia prie viryklės, tuo ji geresnė šeimininkė. Aš manau kitaip: jeigu yra, kas pagamina ne blogiau už tave, kodėl tuo nepasinaudojus.
Galiu tik pavydėti italėms: ten moteris gali nusipirkti tikrai kokybiško, visiškai pagaminto maisto arba pusfabrikačių parduotuvėje. Man, trijų vaikų mamai, tai būtų ideali vieta gyventi ir be didelio vargo pamaitinti šeimą. Italijoje nereikia jokių šaldiklių, nes maistas neužšaldomas, o parduodamas toks, kurį gali iškart valgyti... Bandžiau Lietuvoje pirkti panašiai paruoštų salotų, tačiau nusivyliau. O štai be pusfabrikačių, nors ir užšaldytų, aš neišsiverčiu. Pagaminti trims vaikams du kartus per dieną ir dar ne visada vienodą maistą nespėčiau, nors ir labai to norėdama.“
 
„Ko nevalgome...“
„Mūsų šeimoje nevalgomos bulvės ir grietinė. Vietoje jų vartojame makaronus, ryžius, grikius. Vietoje grietinės pilu aliejų. Tiesa, keletą kartų esame su Artūru kepę bulvių – tiesiog prisiminėme studentiškus metus.
 Vasarą mudu su vyru apskritai mėsos nevalgome. Maitinamės „žolėmis“. Perku visokių salotų, daržovių, atsivežame jų ir iš tėvų sodo. Man labai patinka gražgarstė, dar kitaip vadinama rucola. Šios žolės dedu į visas salotas. Ji šiek tiek karstelėjusi, tai duoda patiekalui pikantiško skonio. Vaikų mitybos įpročiai vasarą nesikeičia, nes jie daržovių apskritai nevalgo. O aš dėl to labai sielvartauju.“

„Virtuvėje mėgstu tvarką“
„Rengiant virtuvę galvojau tik apie funkcionalią buities techniką. Man būtinai reikalinga indaplovė, šaldiklis ir mikrobangų krosnelė, nors maisto joje stengiuosi nešildyti, o naudojuosi tik tada, kai reikia ką nors skubiai atšildyti. Kai ką stebina, kad mano virtuvėje nematyti indų – viskas suslėpta, sudėliota, sutvarkyta. Iš tiesų tai nereiškia, kad aš jais nesinaudoju, tiesiog visi daiktai turi savo vietą, aš mėgstu tvarką. Puodai iš spintelių išimami, kai jų reikia, ir vėl sudedami atgal. Labai džiaugiuosi, kad šalia virtuvės yra sandėliukas, kur galiu laikyti uogienes ir visokius rakandus.“   

„Virtuvės neįsivaizduoju be...“   
 „Svarbiausias mano virtuvėje – kavos aparatas. Su vyru labai mėgstame kavą. Aš galiu nepavalgyti, bet neišgerti kavos negaliu. Mūsų gyvenime šis aparatas, ko gero, trečias ar ketvirtas, bet šįkart iš tiesų geras.
Šiuo metu virtuvės neįsivaizduoju ir be dujinės viryklės su itin stipria liepsna. Aš ja naudojuosi norėdama pagaminti ypatingo skonio maistą. Turime ir specialų puodą, tinkamą tik šiai viryklei. Jame dažniausiai troškinu mėsą arba daržoves. Viskas ištroškinama labai greitai, o maisto skonis išties primena kiniškų patiekalų skonį.“

Maistą gamina ir vyras
„Kai ką nors paruošti nusprendžia Artūras, yra naudojami visi puodai, indai. Tuomet aš taip pat privalau sukiotis šalia ir šiek tiek jam padėti. Turiu pripažinti, kad neturiu tokių sugebėjimų, kokių turi mano vyras. Aš niekada neeksperimentuoju, o Artūras gamina su fantazija ir tai tampa kone ritualu. Aš gaminu greitai, nes man tai kasdienė pareiga, o jis viską lėtai apgalvoja nepamiršdamas net užsirišti savo prijuostės, kurią namuose tik jis ir turi. O tada ima tą, prideda dar aną, kas man nė į galvą nešautų, ir, žiūrėk, išeina naujas, įdomus, visai kitokio skonio patiekalas.“

Vakarienė dviem...
„Įpratau, kad viena su vaikais vakarais ruošiu pamokas, paskui mes vakarieniaujame, kalbamės, o Artūras kartais prisijungia, kartais ne. Šitaip yra ir buvo nuo pat pradžių. Tačiau tai stengiamės kompensuoti kartą per savaitę vakarieniaudami dviese.
Dažniausiai mums pavyksta. Nieko ypatingo nereikia: vyno taurės, lėkštės užkandžių arba sumuštinių arba vien tik sūrio. Tokią vakarienę taip pat ruošia Artūras. Jis tai padaro kaip visada išradingai, sugeba net kelias vaisių skilteles pateikti lyg patį įmantriausią desertą. Kažkuo apipurkšti, apvolioti ir būtinai iškilmingai paserviruoti.
 Šalia mūsų namų yra restoranas. Jei nusprendžiame, kad vakarieniausime kartu, kartais užsisakome restorano maisto. Mėgstame jūros gėrybių patiekalus. Dabar jau kartais prisijungia ir vaikai.“

„Mamai tikrai neprilygstu“
„Kartais atėjusi į svečius pagamina ir mano mama. Aš jai ne konkurentė, o vaikai vėliau ilgokai dūsauja: „Ne taip, kaip močiutė...“ Iš vaikystės prisimenu begalinį mamos atsidavimą šeimai. Kiekvieną rytą, prieš išeinant į darbą, būdavo paruošiami du termosai mums – vienas su sriuba, kitas su antruoju patiekalu. Ir taip diena iš dienos. Vakarienė visada tuo pačiu metu. Ir vakarieniauja visa šeima. Manau, kad kiekvienam vaikui būtų gera augti tokioje šeimoje, kur viskas laiku, stabilu, kur prie stalo susėdama ne tik pavalgyti, bet ir pabendrauti.
Šiandien mama mus taip pat dažnokai kviečia pietauti. Jei ji verda didžkukulius, juose vaikai gali rasti paslėptą staigmeną. Mama ruošia ne tik tradicinius, bet ir retai kieno dabar gaminamus didžkukulius su varškės ir mėtų įdaru. Tai mano močiutės iš Žemaitijos receptas.“ 
 
Kada nors...

 „Aš negaminu didžkukulių, nekepu pyragų, bet manau, kad kada nors tai darysiu. Tikiuosi, ir mano namuose kada nors už bendro stalo sės visa šeima. Kada nors tai darys ir mano dukros savo namuose. Bet šiandien tam dar nėra galimybių, šiandien reikia suspėti visur: aplankyti parodas, koncertus, pririnkti rudeninių kaštonų... Žodžiu, kai ką tenka atidėti. Turbūt dabar toks laikas.“

Agnės salotos „Gražgarstės ir Co“
Salotoms reikia: gražgarstės ir kitų žalumynų, esančių namuose. Tiks špinatų lapai, porai ar krapai. Reikės pomidorų ir šviežios mocarelos, konservuoto tuno, alyvuogių, druskos ir pipirų.
Kaip gaminti: Viską supjaustyti, sudėti į dubenį. Pagardinti alyvuogių aliejumi ir pridėti ko nors pagal nuotaiką, pavyzdžiui, „vasabi“ padažo.  

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (1)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.