Vestuvės.lt
Psichologija
Gyventi kartu ar atskirai? Psichologas A. Būta (10)

Esame vedę ir gyvename atskirai nuo tėvų skirtinguose miestuose. Mirus vyro tėčiui vyro mama pasijuto labai vieniša ir kaskart mums atvažiavus aplankyti prašosi persikraustyti gyventi pas mus. Aš tam prieštarauju, nes noriu gyventi atskirai nuo tėvų. Vyras nenori įžeisti mamos ir jai eilinį kartą užvedus kalbą apie tai arba tyli arba kažką numykia, kad galės gyventi. Su vyru apie tai ne kartą kalbėjau ir išdėsčiau savo poziciją, bet vyras stumia problemos sprendimą tolyn ir nieko konkretaus nepasako, tik kad rūpinsis savo mama...
Beje, pasiūliau ateityje nupirkti vyro mamai atskirą butą tame pačiame mieste kur ir mes gyvename, bet reakcijos iš vyro pusės neišgirdau... Kaip man elgtis? Ar atvirai pakalbėti su anyta ir bandyti išaiškinti, kad geriau gyventi atskirai (tada ir santykiai geresni ir t. t.)? Kartu tikrai negalėsiu gyventi, nes psichologiškai nuo anytos pavargstu netgi jai kelioms dienoms atvažiavus pas mus į svečius...

Jeigu tik yra galimybės, jeigu tik anytos sveikata pakankamai gera, be jokios abejonės — gyventi tik atskirai. Viso pasaulio patirtis rodo, kad tėvams ir suaugusiems vaikams gyventi viename bute yra sudėtinga. Na, nebent ir viena, ir kita pusės yra labai tolerantiškos, ir jei tėvai sugeba suprasti, kad jų vaikai jau suaugę. Tas, deja, būna retai…

O pokalbis su anyta tikrai nepakenktų. Kaip ir pokalbis su vyru. Ir ypač apie tai, kaip jaučiatės. Paprastas, atviras, nuoširdus pasidalijimas jausmais.

Pagarbiai,

Arvydas

| Užduok klausimą |

 

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (10)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.