Vestuvės.lt
Psichologija
Kodėl vyrai neskuba tuoktis? Atsako psichologas A. Būta (2)

Su vaikinu draugauju penktus metus, nuo II bakalauro studijų kurso. Man — 24, jam — 25 metai. Gyvenome tame pačiame bendrabutyje, tad matydavomės beveik kasdien, praleisdavome kartu daug laiko. Nieko nemačiau, kiti buvo neįdomūs, daugiau nei pusę metų laukiau jo, kol jis studijavo užsienyje, tikrai tada žinojau, kad galėčiau būti su juo nors ir visą gyvenimą, o dabar gyvename skirtinguose miestuose, tad nepatogu susitikinėti, matomės retai. Trūksta dėmesio, šilumos, bučinių ir t. t. Viskas iš jo pusės gerai: jis — švelnus, meilus, geraširdis, išsilavinęs (dabar dar tebestudijuoja), dirba, geri tėvai, žodžiu, vyras būtų tikrai geras. Keista tik viena, kad jis nelabai kalba apie vestuves. Žinoma, skubėti nėra kur, bet kalbėti, planuoti... Jei matyčiau, girdėčiau, kad apie tai yra svajojama, jausčiausi visai kitaip. O dabar keista, bandžiau užvesti kalbą apie tai, klausti,  bet jis kalba, kol yra kalbinamas, bet pats nesiima iniciatyvos. 

Kodėl jis taip elgiasi? Dabar siūlo nuomotis kartu butą (aš gyvenu pas tėvus, jis — bendrabutyje), bet tai kam tada gaišti laiką ir gyventi kartu, jei apie gyvenimą kartu visą gyvenimą jis nesvajoja? Bent jau man neparodo, kad to nori.

Be to, kiekviena maža mergaitė svajodavo, kad vestuvės jos gyvenime — tai labai džiaugsmingas įvykis ir aš to noriu. Seniau žmonės vienas kitą atrasdavo po vestuvių ir tikrai būdavo kuo džiaugtis — bučiniai, aistra, seksas, gyvenimas kartu, juk viskas būdavo nauja. O dabar jau daug kas patirta ir po vestuvių jie naujo „superdžiaugsmo“ neatneš, beliko paskutinis dalykas dėl kurio galima džiaugtis po vestuvių — gyvenimu kartu, bet jei dar dabar pradėsime gyventi kartu, tai dėl neliks kuo džiaugtis po vestuvių? Negi santykiai turi būti įteisinami tik tada, kai jau reikia vaikų? Gal aš pernelyg rimtai į viską žiūriu?

Išties, vargu, ar galiu ką patarti… Ir ne todėl, kad situacija atrodytų beviltiška. Patarimai apskritai tkos dalykas, kurio galima ir neklausyti. Todėl pabandysime į Tavo situaciją pažiūrėti kiek kitaip.

Kartais vyrai neskuba tuoktis vien dėl to, kad jiems sunku imtis atsakomybės. Vedybos pakankamai sudėtingas ir atsakingas žingsnis, tad visai natūralų, jog gali kelti nerimą. Arba žmogus tiesiog neskuba, nori pasitikrinti savo ir partnerės jausmus. Tiesiog gal nori pabandyti kartu gyventi be didesnių įsipareigojimų. Dažnai vyrai nusprendžia sukurti pakankamą jų akimis žiūrint buitį, kad galėtų parsivesti žmoną. Sunku pasakyti, kodėl draugas neskuba. Ir tuo pačiu, tai yra jo sprendimas. Kaip nors paskubinti, priversti jį vesti galima, bet ar verta.

sutinku, kad vestuvės — itin džiaugsmingas įvykis, bet skraidant svajonėse sudėtinga džiaugtis paprastais žemiškais dalykais. Įdomu, kad beveik visos pasakos, kurias vaikystėje mums sekdavo ir iš kurių mes nejučiomis mokydavomės gyventi, baigiasi vestuvėmis. Tad vaikystėje ir išmokstame, kaip gyventi iki vestuvių. O kas paskui? :) Ir tikrai, ar bučiniai, seksas, aistra, gyvenimas kartu neįmanomi po vedybų, jei jie patirti prieš jas? Abejoju.

Suprantamas tavo noras tekėti. Bet vedybos yra dviejų žmonių sutartis, todėl jei vienas neskuba, antrasis turi išlaukti. Geriausia neskubinti įvykių ir leisti būti nustebinamai visai netikėtai. Tas momentas ir suteiks laimės.

Sėkmės!

Arvydas

| Užduok klausimą |

 

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (2)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.