Vestuvės.lt
Psichologija
Mane užgožia vyras (5)

„Su vyru gyvename beveik 10 metų, turime du vaikus. Susituokėme iš meilės ir dabar vienas kitą mylime. Vis dažniau jaučiuosi jo planuose antraeilė, svarbi tik tiek, kiek rūpinuosi juo ir namais, o pirmoje vietoje yra jo užsiėmimai. Savaitgaliais važiuojame arba einame ten, kur jam įdomu, vakarus jis leidžia su draugais arba namie žiūri TV laidas, kurias jis mėgsta. Turiu jam paduoti valgyti, išklausyti, kaip jam sekasi, o mano rūpesčiai ir problemos dažnai pašiepiami. Nebandau jam guostis, kai labai sunku, verkiu viena, nes yra pasakęs: „Eik gydytis". Dėl tokio jo elgesio pradėjau savimi nepasitikėti, bijau keisti darbą, nors turiu gerą išsilavinimą. Tapau vyro šešėliu... Jis nėra blogas žmogus, bet jaučiuosi geriau, kai jis išvažiuoja, tada galiu su drauge susitikti ar kavinėje pasėdėti. Nenoriu būti priklausoma, bet nežinau, kaip iš tos priklausomybės išsivaduoti".

Tai, ką vadinate priklausomybe, yra nemalonioji ir sunkioji santykių su vyru pusė. Tikiu Jūsų žodžiais, kad „jis nėra blogas žmogus", ir netgi tais žodžiais džiaugiuosi. Nes jie liudija, jog galite matyti vyro įvairias savybes, o tas gebėjimas gali Jums padėti rasti savo neatskleistus rezervus, kitaip pamatyti judviejų santykį ir jį keisti.

Kartu išgyvenote beveik dešimt metų, o nepasitenkinimą ėmėte jausti ne taip seniai. Kas pasikeitė? Vyras anksčiau Jums skirdavo daugiau dėmesio ar dėl kažkokių priežasčių Jums jo mažiau reikėjo? Vyro šešėlio vaidmenį anksčiau atlikote be jokio vidinio pasipriešinimo, ar tikėjotės, kad santykis pasikeis, kad jis pagaliau pastebės Jus ir Jūsų pastangas? Pabandykite pažiūrėti į kartu nugyventus metus kiek įmanoma objektyviau: kokia buvo Jūsų pozicija ir santykis su savimi. Suprantu, kad pykstate ant vyro, bet dėl prarasto pasitikėjimo savimi vien kaltindama jį, vargu ar ką laimėsite. Savoji vertė yra mūsų asmeninis turtas, ir patys esame atsakingi už tai, kaip su ja elgiamės.

Tai, ką rašote apie dabartinį savo gyvenimą, man primena situaciją, kai brangų daiktą atiduodame saugoti kitam žmogui. Galime tikėtis, kad jis juo rūpinsis ir saugos, ir džiaugtis, jei taip įvyksta, bet tuo, kas mums tikrai brangu, derėtų rūpintis patiems. Savivertė, gera savijauta, gyvenimo vertės jausmas visų pirma priklauso nuo Jūsų. Jus skaudina mintis, kad esate antraeilė vyro planuose, o kelintoje vietoje įrašytumėte save savo planuose? Tarp vyro, vaikų, darbo, buto tvarkymo, maisto pirkimo ir gaminimo? Pabandykite įsivaizduoti arba parašyti ant popieriaus tokią seką. Kaip ji atrodo? Ar norite kažką keisti?

Jus vargina tai, kad nesulaukiate įvertinimo iš savo vyro už nepriekaištingai atliekamas mamos, žmonos, tarnaitės ar virėjos pareigas, kurias atliekate 20 ar 30 valandų per savaitę? Susiraskite užsiėmimų, kurie būtų Jums malonūs, teiktų pasitenkinimą savaime. Nesiūlau jokių variantų, nes galvojimas apie tai bus žingsnis didesnio savarankiškumo link.

Net jei teskirsite valandą ar dvi veiklai, kuri nėra pareiga, o teikia džiaugsmą, prievolių ir pareigų dalis iš dalies sumažės. Kai kuriuos buities darbus galite patikėti vaikams, kurie auga su kiekviena diena. Vaikams maloniau ir sveikiau bus matyti mamą, kuri gerai jaučiasi ir patenkinta savimi, nei suvargusią ir nelaimingą.
Savo verte dera rūpintis patiems.

Šiaulių kraštas
2004.01.10

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (5)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.