Vestuvės.lt
Šeimos planavimas
Vaikas ir šuo. Kaip jiems sutarti? (0)

Sveiki,

Galbūt mano klausimas turėtų būti skirtas vaiku psichologui, bet interneto platybėse tokio neradau, todėl rašau jums. Mane neramina vaiko ir šuns santykiai šeimoje. Padėtis nėra paprasta.

Mano draugas išsiskyręs prieš tris metus, sūnus liko augti pas ji ir dabar vaikui jau 6 metai. Berniukas guvus ir geras, bet augo vienas, todėl seneliu ir tėčio yra palepintas.

Aš pati auginu dideli, gauruota ir geraširdi šunį. Turbūt matėte filmą "Bethovenas"? Tai štai, maniškis šuo išvaizda ir charakteriu panašus i pagrindini herojų, tik mažiau seiliojasi :)

Prieš keletą mėnesiu mes visi pradėjom gyventi drauge. Mes su draugu labai mylim gyvūnus, bet vaikas nepakenčia šuns. Jis nepraleidžia progos šuniui įspirti ar kaip kitaip "duoti i aki". Ir duoda "išširdies". Priežastis - "šuo mane pauostė/palaižė" arba "aš nenoriu, kad jis iš viso čia butu". Būdamas geros nuotaikos, vaikas kartais žaidžia su šunim, bet jo žaidimai gan grubus.

Mėginame berniukui aiškinti, kad muštis negražu, kad šuniui galima duoti komanda "fu" arba "gulėt" ir jis nelis prie tavęs, bet tai nelabai padeda. Dabar mėginame berniukui leisti dresuoti šunį, kad užsimegztu nors kažkoks ryšys tarp jų. Bet tuo tarpu šis būdas ne itin veiksmingas. Gal Jus tūrėtumėte minčių, kaip mums, suaugusiems, elgtis ir kaip padėti vaikui susidraugauti su gyvūnu?

Ačiū.

Aušra

Labas, Aušra

Mielą šuniuką turite :) Tokie paprastai myli vaikus ir būna geri jų draugai. Jei tik vaikai to nori.

Iš to, ką parašėte, galima manyti, jog vaikas atsidūrė jam naujoje situacijoje ir visai tikėtina, kad toks jo elgesys su šunimi yra būdas tvarkytis toje naujoje situacijoje. Natūralu, kad dabar vaikas gauna žymiai mažiau savo tėčio dėmesio, negu tada, kai jie gyveno drauge. Dabar gi jam tą dėmesį tenka dalintis su Tavimi ir su šuniui.

Vaikas dar pakankamai mažas, kad drįstų kovoti su Tavimi. Tad greičiausiai jis bando kovoti su šunimi… Juolab kai šuo toks didelis ir toks geras. Labai panašu, kad toks vaiko elgesys nėra kokios nors nemeilės gyvūnams išraiška. Greičiausiai tai jo būdas parodyti jums, suaugusiems, kad jam nėra paprasta šioje naujoje situacijoje. Neatsitiktinai vaikas ir sako, jog "aš nenoriu, kad jis iš viso čia būtų".

Šunims patinka žmonių dėmesys, vaikai be suaugusiųjų dėmesio gyventi negali. Jei vaikas gauna mažokai teigiamo dėmesio, jis provokuoja neigiamą, elgdamasi netinkamai… Tai, kad leidžiate dresuoti šunį vaikui, mano galva, puikus sprendimas. Dar jei vaiką padrąsinsite, pagirsite, ar tiesiog pastebėsite garsiai, kai jis tai daro, manau yra šansų, kad jie susidraugaus. Jokie barimai, pykčiai, pamokymai, priekaištai čia nepadės. Priešingai, jie tik trukdys ir didins priešiškumą.

Kita vertus, būtų labai naudinga visokiais būdais parodyti, kad vaikas yra svarbus jūsų gyvenime, gal net ir svarbesnis, negu šuo. Tada jam nebereikėtų konkuruoti, ir bandyti atkreipti dėmesį mušant šunį. Ir toks parodymas, kad vaikas jums abiem svarbus, visai nebūtinai turi būti susijęs šunimi. Padrąsinimai, paskatinimai, pagyrimai, ar tiesiog paprastas pasidžiaugimas, kad vaikas yra, meilės parodymas jam, mano galva, tikrai galėtų smarkiai pagelbėti jums šioje situacijoje.

Arvydas

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
   

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.