Vestuvės.lt
Įvairenybės
„Turiu viską, kas yra geriausia“ (2)

Klubas „Latino“ Kauno senamiestyje, restoranas „Briedžių medžioklė“ Karmėlavoje — tai tik maža dalis Ingos Budrienės gyvenimo.
Inga Budrienė — moterų klubo „Ad Astra“ direktorė, Vienos pokylio globėja, 2008 metų verslininkės rinkimų „Jauna, veikli, žavi“ titulo savininkė, 2004 metų konkurso „Kauno ponia“ Talentų nominacijos laimėtoja, Lietuvos „Swarovski“ karalienė, papuošalų kolekcijų kūrėja, televizijos projektų dalyvė, netradicinių švenčių rengėja... Dar daug kablelių reikėtų padėti vardijant šios moters veiklą. Ji nesikuklina ir nekoketuoja: „Būdama 34–erių pasiekiau labai daug.“ Nekreipia dėmesio į pavyduolių šnypštimą ir, žinoma, nededa taško. 

Dalia Juškienė. Nuotrauka — Saulės Jonušaitytės.

Kažkada viskas buvo kitaip...
„Mano gyvenime irgi buvo kitokia realybė. Mama pedagogė norėjo, kad studijuočiau lituanistiką. Paklusau, stojau į Vilniaus universitetą, gerai išlaikiau egzaminus, bet apgavau tėvus sakydama, kad nepavyko. Jie privertė bandyti iš naujo — į Pedagoginį. Vėl įstojau ir vėl sumelavau. Pasakiau, kad nepasisekė. Vis tiek teko dirbti mokytoja. Tuomet trūko specialistų, todėl metus vienoje rajono devynmečių mokyklų dėsčiau lietuvių kalbą ir literatūrą. Supratau — tai tikrai ne man. Todėl įstojau į Konservatoriją, į masinių renginių režisūros specialybę.“

Kai visko netenki
„Ištekėjau 20–ies, sūnų pagimdžiau 21–erių. Po dvejų šeimyninio gyvenimo metų išsiskyrėm. Tada prasidėjo mano sunkūs laikai. Nedaug turėjome turtų sukaupę, bet kai dalijomės, vyras viską pasiėmė. Jam atrodė, kad aš per tuos metus nieko nedirbau, nes buvau nėščia, auginau vaikelį, vadinasi, nieko ir neuždirbau. Automobilį, baldus, buitinę techniką pasiėmė sau. Likau nuomojamame bute su Nojumi ir jo lovyte. Tiesa, paliko skalbimo mašiną, nes ją man buvo dovanojęs.
Blaškiausi po Kauną ieškodama darbo. Juk turėjau išlaikyti sūnelį, nuomojamą butą, už neakivaizdines studijas susimokėti. Dirbau ir padavėja, ir barmene, ir administratore. Stengiausi kiek įmanydama, bet nepavyko. Sūnų teko išvežti pas senelius į Molėtus. Vėliau susipažinau su Dariumi. Ir gyvenimas pasikeitė.“

(Ne)tarnybinis romanas
„Mudviejų istorijos pradžia nebuvo labai graži meilės istorija. Tuomet aš jau buvau išsiskyrusi, Darius — dar ne. Susipažinome, kai jis ieškojo darbuotojos. Tik jis ne pasamdė mane, o kartu pradėjome bendrą verslą.
Darius išgyveno labai sunkų apsisprendimo laikotarpį, kol paliko šeimą. Labai mylėjo dvi savo dukras, bet žmogaus šalia savęs jam reikėjo kitokio. Dukromis iki šiol labai rūpinasi, labai myli. Aš su jomis mažai bendrauju.
Labai gerai, kad mes kartu versle. Nesiskirstome pareigomis, tiesiog savaime taip susiklostė, kad jis daugiau finansais, buhalterija, tiekimo, ūkio darbais užsiima, o aš — personalu, interjeru, programų organizavimu, pobūvių rengimu.
Dar — idėjų generavimu. Štai man gimė mintis sukurti velobarą, o Darius jį sukonstravo.“

Gyvenimas su ženklu „labai“
„Dabar gyvenu labai intensyviai. Esu labai laiminga. Turiu du nuostabius vaikus, labai gerą vyrą, namus, verslą. Turiu bendraminčių moterų, su kuriomis užsiimu įdomia veikla. Turiu viską, kas yra geriausia.
Pilnatvę ypač pajutau pagimdžiusi antrąjį sūnų Kernių (dabar jam treji). Vyras Darius labai norėjo, labai prašė vaikelio, o aš vis neišgirsdavau prašymo. Trukdė nesibaigiantys reikalai, darbas, nuolatinis skubėjimas... Tačiau dabar džiaugiuosi, kad Darius priprašė dar kartą gimdyti. Mūsų šeima labai sustiprėjo.“

Namai nekvepia pyragais
„Darius — vyturys, aš — pelėda, todėl dieną skirtingai pradedame. Nepusryčiaujame drauge, nepietaujame. Retai kada susėdame prie bendro šeimos stalo. Kartą per savaitę pusryčiams Darius iškepa kiaušinienę baro virtuvėje, nes namuose, kurie įrengti tame pačiame kaip ir restoranas pastate, virtuvės neturime. Mums maistą gamina virėjai. Kai reikia, pati nueinu į baro virtuvę ir pagaminu. Kai reikia, sugalvoju naują patiekalą. Galiu bet ką pagaminti.
Buvom pas draugus svečiuose. Įėjom į namus, o taip pyragu kvepia. Tada pagalvojau: „Dieve, Dieve, mūsų namai niekada nekvepia pyragais.“ Ir vis dėlto su Dariumi dažnai sakome vienas kitam: „Aš be tavęs nieko neturėčiau.“ Žinau, turėsime ir gražius stiklinius svajonių namus, kuriuose bus daug šviesos, erdvės, baltos spalvos ir, žinoma, artimųjų šilumos...“

Dovana su dukrytės potekste
„Gal kam atrodo, kad viską galiu sau leisti. Gal ir galėčiau, bet vyras pristabdo. Jis stebisi, kam leisti tiek pinigų „skudurams“... Negaliu skraidyti apsipirkti į vis kitas šalis, bet mėgstu Londono parduotuves. Negaliu puoštis briliantais, bet galiu leisti sau tiek, kiek reikia tai dienai, tai progai.
Kerniaus gimimo proga Darius padovanojo man baltojo aukso žiedą su briliantu, o svajonių automobilį „Plymouth Prowler“ — Motinos dienos išvakarėse. Gal su gražia potekste, kad pagimdyčiau dar ir dukrytę... Bet mieliausia dovana — jo sukurtas eilėraštis, sudainuota daina.“

Vaikai irgi sukasi versle
„Visi mūsų vaikai įtraukti į verslą. Net mažasis Kernius yra nešiojęs meniu. Nojus dažnai padeda padavėjams nurinkti indus. Vyro dukros dirba klube „Latino“. Ir mano sesuo, brolis padeda, kai reikia. Todėl ir gimė naujas planas — šeimyninio darbo savaitgaliai. Pagalvojome, kad būtų smagu visiems sekmadieniais restorane padirbėti, paskui susėsti prie bendro stalo.“

Pinigai neišskiria žmonių
„Mano draugai liko tie patys. Žinoma, ratas plečiasi, bet naujų žmonių, su kuriais bendrauju, negaliu pavadinti draugais. Tai tik žmonės, su kuriais suvedė renginiai, pokyliai, labdaringi tikslai. Anksčiau neturėjom tiek turto. Todėl dabar, jei norisi pabūti su draugais, o mūsų galimybės skiriasi, būname ten, kur gali jie. Ir puikiai praleidžiame laiką.
Pinigai neišskiria žmonių, jei jie patys to nenori. Man pinigai svarbūs tik tiek, kiek jie padeda geriau gyventi ir kurti geresnę ateitį vaikams.“

Grožio ir gėrio veikla...
„Mėgstu draugams dovanoti staigmenas. Noriu rengti šventes, kurios nebūtų vien sėdėjimas užstalėje. O gražiausia šventė — sūnaus Kerniaus krikštynos Kernavėje. Norėjosi, kad ir apranga, ir patiekalai, ir indai, ir pramogos — viskas primintų Lietuvos kunigaikščių laikus.
Džordana Butkutė — mano draugė, bet nepasakyčiau, kad ypatinga. Turiu daug artimesnių draugių iš vaikystės, jaunystės. Jubiliejų Džordanai rengiau norėdama padovanoti tai, ko ji iki šiol neturėjo. Juk ji tik kitiems dovanodavo šventes dainuodama. Norėjosi, kad jos 40–mečio jubiliejus būtų įsimintinas, tikra staigmenų šventė.
Esu moterų klubo „Ad Astra“ direktorė. Jo prezidentė — Dalia Teišerskytė. Vienas klubo tikslų — labdaringa veikla. Pagražinome ligoninės palatas, kuriose moterys laiką leidžia su neišnešiotais naujagimiais. Norėjosi, kad joms būtų jauku kaip namuose. Dabar rengiame gerumo akciją. Garsios Lietuvos poros krikštys vaikelius iš globos namų. Ir talentingus vaikus remiame, ir senelių globos namus. Jei gali, privalai padėti. Pasidalytas gerumas padvigubėja.“

„Smagu sulaukti dėmesio“
„Esu girdėjusi: „Budrienė paperka žurnalistus, kad tik ją rodytų ir apie ją rašytų.“ Niekam niekada nesu sumokėjusi nė cento. Neslėpsiu, smagu sulaukti dėmesio — vadinasi, mano veikla kažkam įdomi, vadinasi, ne veltui gyvenu.
Apsinuoginusi nėščia fotografavausi ne dėl to, kad parašytų, o todėl, kad labai laukėme vaikelio ir norėjome tą laukimą įamžinti. Krikštynas netradicines rengiau ne todėl, kad jas parodytų, o todėl, kad mums tai buvo išskirtinė šventė. Papuošalus kuriu ne todėl, kad kitiems parodyčiau, o todėl, kad pačiai labai įdomu. Dar planuojame viešbutį statyti, naują barą atidaryti, bet dėl krizės atidėjome ateičiai. Jaučiame bendrą foną ir prisitaikome: sumažinome išlaidas, atleidome dalį pagalbinių darbuotojų. Teks ir man kai kur pasispausti. Tą pačią vakarinę suknelę kelis kartus apsivilksiu. Na ir kas?“

„Swarovski“ karalienė
„Taip mane pakrikštijo žurnalistai. Žiedą su „Swarovski“ kristalais prieš vestuves padovanojo Darius. Labai sužavėjo. Atrodo, paprastas stiklo gabalėlis, o tiek spindesio! Tada ir kūno tatuiruotę iš kristalų nusipirkau. O vėliau pradėjau jais dekoruoti: puošiau kambarį, daiktus, drabužius. Kai gavau dovanų automobilį, ir jį papuošiau šešiais tūkstančiais „Swarovski“ krištolo akmenukų.
Papuošalų kūrimas yra malonus laisvalaikio praleidimas, atsipalaidavimas nuo verslo reikalų, kūrybinių minčių realizavimas. Aš visuomet stengiuosi sugalvoti, kaip ką nors įspūdingo pagaminti iš pačių paprasčiausių dalykų. Ta aistra prasidėjo nuo floristikos kursų. Kai reikia dovanėlės, nepuolu į parduotuvę. Žiūriu, ką turiu namuose. Klijuoju, kuriu kompozicijas, improvizuoju, perdarau. Taip sumanytas mūsų baro interjeras, taip sukurti ir papuošalai.“

Pristatė dvi papuošalų kolekcijas
„Iš pradžių iš mėlynojo stiklo butelių šukių kūriau spalvingus vitražus, įvairias interjero detales. Kartą sudužo žaisliukas eglutei puošti. Pamačiau, kokia graži tų duženų veidrodinė pusė. Tada gimė mintis panaudoti veidrodžio šukes. Niekas to nemokė, su vyru tariausi, kaip, ant ko geriau klijuoti. Atradau savo techniką. Gimė pirmoji kolekcija: segės, žiedai, kaklo papuošalai ir kiti aksesuarai, sukurti iš veidrodžių šukių, spalvotų stikliukų, perlų ir „Swarovski“ kristalų. Pristačiau „Kauno lango“ galerijoje. Pati niekada nebūčiau siūliusi, bet pamatė galerijos savininkė, susižavėjo ir pakvietė. Vėliau kolekciją pristačiau ir gimtuosiuose Molėtuose.
Antrąją kolekciją „Veidrodėli, pasakyk...“ matė klubo „Latino“ svečiai. Dizaineris Kęstutis Lekeckas sukūrė juodas sukneles, kurios labai išryškino mano sukurtas seges, auskarus, kaklo puošmenas, apyrankes, akinius.“

Televizijoje paragavo kitokios realybės
„Mėgstu šokti, todėl ir klubą „Latino“ turime. Mūsų klubo vizitinė kortelė — aistringa Lotynų Amerikos dvasia alsuojantys šou, profesionalių šokėjų pasirodymai. Mieliau dalyvaučiau projekte „Šok su žvaigžde“, nei dainuočiau. Bet pakvietė į „Žvaigždžių duetus“ su Džordana Butkute.
Esu įrašiusi dainų, dažnai dainuoju savo artimiesiems, klube. Pirmą kartą viešai dainavau 2004–aisiais „Kauno ponios“ konkurse. Už dainą „Spindintys deimantai“ pelniau Talentų ponios titulą.
Dalyvavau dviejuose televizijos realybės šou — „Klasė“ ir „Keičiu žmoną“. Pastarasis buvo labai įdomus išbandymas. Patekau į kitokią gyvenimo realybę — dešimt vaikų, ūkis, karvių melžimas. Vieno žmogaus uždirbami pinigai, kurių turi užtekti visiems...“

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (2)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.