Vestuvės.lt
Papročiai ir tradicijos
Apie sužadėtuvių tradicijas (5)

Autentiškų žinių apie vestuvių papročius palikęs J. Pabrėža nemažą dėmesio skiria sužadėtuvėms, jo vadinamoms zalietomis (vėlesnieji autoriai bei informatoriai žino sanderybas ir zalėtas). Pagal J. Pabrėžą, tai vaikino ir merginos prie liudininkų pareikštas noras susituokti, atliktas pagal tradicines apeigas (vienas kito užgėrimu, drauge su dovanomis pasikeitimas rūtų šakele ar vainikėliu, vėlesniais laikais — užsimovimas sutuoktuvių žiedu ir viešas pasibučiavimas), kurios liaudies sąmonėje turėjo juridinę santuokos akto prasmę. Autorius pabrėžia, jog sužadėtiniai, jeigu dėl kurių nors priežasčių vėliau nesusituokdavo, vis tiek jau yra susigiminiavę ir negali tuoktis su kitais artimais vienos ar kitos pusės giminaičiais.

J. Pabrėža, nenurodo, kokios tuo metu buvo sužadėtuvių apeigos. Kokios tuo metu buvo sužadėtuvių apeigos paaiškėja iš vėlesnių šio papročio aprašymų.

M. Gedminienė, /…/ teigia, kad piršliams atsilankius pas merginos tėvus trečią kartą galutinei sutarčiai, mergina prisegdavo vaikinui rūtų šakelę ir parišdavo skepetaitę /…/. Kitoje informacijoje /…/ patikslinama: vaikinas dovanodavo merginai trikampiu sulenktą skarą, į kurią būdavo įdėta pinigų, o prie kiekvieno skaros kampo prisegta po rūtos šakutę. Mergina vaikinui dovanodavo ar pirštines, ar vilnonį šaliką. A. Jonušas pabrėžia, jog galutinis „suderėjimas“ (sanderybos) įvykdavo po ūkvaizdžių, t. y. apžiūrėjus jaunojo turtą. Kartais vaikinas atsiveždavo vestuvinius žiedus. Tuomet jaunieji užsimaudavo žiedus ant kairės rankos ketvirtojo piršto, sėsdavosi ir vaišindavosi. Nuo tada merginos tėvai imdavo vadinti žentu /…/. Per sužadėtuves jaunieji pirmą kartą viešai pasibučiuodavo.

Sužadėtuvių (sanderybų) apeigas bene detaliausiai yra aprašęs M. Valančius. Pagal jį, sužadėtuvės vyksta šeštadienį po ūkvaizdžių. Į merginos namus atvyksta vaikinas su piršliu ir keletu svečių. Piršlys atsiveža gėrimo. Jaunieji sodinami prie atskirų stalų. Piršlys, su gėrimo taure užsveikindamas merginos tėvą, po to motiną, klausia, ar šie leidžia dukterį už peršamo vaikino.
Gavęs teigiamą atsakymą, klausia vaikiną, ar jis sutinka merginą vesti, o ją — ar sutinka tekėti. Jiems atsakius teigiamai, piršlys duoda merginos motinai pinigų, o ši, paėmusi dukterį už rankos, taria: „Štai atiduodu mano vaiką, imk sau“. Tada piršlys, vėl pripylęs taurę, kreipiasi į merginą: „Sveika, jaunoji!“ Drauge atneša jai lėkštelėje baltą nosinę apdengęs rūtų vainikėlį, kurį merginos sesuo prisega šiai prie plaukų. Po šių apeigų piršlys pasodina jaunąją užstalėje prie jaunojo, drauge pareikšdamas, ką jaunajai porai jis dovanosiąs pradžiai gyvenimo. Savo dovanas pažada ir kiti sužadėtuvių svečiai: vyrai — gyvulių, javų, merginos — audinių. Kartais vaikinas atsiveždavo vestuvinius žiedus. Tada jaunieji užsimaudavo žiedus ant kairės rankos ketvirtojo piršto, sėsdavosi ir vaišindavosi. Nuo tada merginos tėvai imdavo vadinti žentu. Per sužadėtuves jaunieji pirmą kartą viešai pasibučiuodavo. Rytojaus dieną sužadėtiniai važiuoja „paduoti užsakus“.

Sprendžiant iš M. Valančiaus aprašymo, sužadėtuvės, arba sanderybos — tai senovinės sutuoktuvės /…/. Mažosios Lietuvos dvasininkai dar XVII a. pr. kaltino lietuvius, kad po sužadėtuvių jie leidžia jauniesiems drauge miegoti, nors šie bažnyčioje susituokia tik po pusmečio ar metų. Bažnytinės jungtuvės tik labai pamažu įėjo į liaudies gyvenimą, todėl buvo vilkinama duoti užsakų. Tai nurodo M. Valančius: „Užvis žmonėms užsakai netiko, todėl ne vien turtingieji, bet ir vargdieniai, pačias ketindami vesti, melsdavo vyskupo, kad galėtų be užsakų apseiti“. Nepaisant to, šis paprotys ten išliko iki XIX a. II–osios pusės. Panašią reikšmę sužadėtuvėms teikė ir kitos Europos tautos.
Liaudiškasis santuokos ritualas XIX–XX a. pirmaisiais dešimtmečiais iš vestuvių sandaros pamažu išstumtas. Vėliau vėl atgijo ir sudarė civilinės santuokos apeigų pagrindą.

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (5)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.