Vestuvės.lt
Papročiai ir tradicijos
Dabartinių vestuvių modelis ir jo variantai (II dalis) (4)

XIX a. pab.–XX a. pr. tradicinių lietuvių vestuvių papročių modelį sudarė trys skirtingi ciklai — piršlybų, vestuvių ir sugrąžtų apeigos. Šiuose apeigose buvo nemaža dramatizmo, simbolinės, net maginės prasmės. Jos buvo įtaigios savo emocionalumu, turtingos folkloro elementų.

Vėliau išnyko parengiamojo (piršlybų) ir povestuvinio (sugrąžtų) ciklo apeigos. Pilniausias šiuolaikinių vestuvių papročių modelis yra vestuvės, kurias stengiamasi organizuoti „senoviškai". Joms būdinga jaunojo išleistuvės, jo sutiktuvės pas jaunąją, jaunųjų bei jų palydos išleidimas sutuoktuvėms į civilinės metrikacijos skyrių ar bažnyčią, sutiktuvės namuose po sutuoktuvių, vienos ar daugiau dienų vaišės su dainomis, muzika ir šokiais, per kurias atliekamos jaunosios gaubtuvių, jaunųjų ir jų palydos prikeltuvių, pulko apdainavimo, prašant lauktuvių, pasikeitimo dovanomis, piršlio korimo ir svočios išvežimo apeigos.

Vestuvės dažniausiai vyksta tik vienoje vietoje, jose dalyvauja bei jų išlaidas padengia abi susigiminiuojančios pusės. Pagal vestuvių trukmę, apeigų kiekį, svečių ir palydos skaičių išsiskiria du šio vestuvių, keliamų su tradicinių papročių elementais, modelio variantai: pilnasis ir sutrumpintas.

Pilnajam, arba išvystytam, 1–4 ir daugiau dienų trunkančių vestuvių variantui būdingos visos pagrindinės tradicinio vestuvių ciklo apeigos, taip pat daugelis naujai atsiradusių žaidybinių ceremonijų, atliekamų dalyvaujant gausiai palydai ir svečiams.

Sutrumpintajam šiuolaikinių vestuvių modelio variantui būdinga iškilminga vakarienė sutuoktuvių proga, dalyvaujant santuokos liudininkams ar negausiai jaunųjų palydai, vieno ar abiejų jaunųjų tėvams, artimiausiems ir nedideliam skaičiui svečių. Vaišės, jauniesiems grįžus po sutuoktuvių, trunka iki ryto su muzika, šokiais, dainomis, vainikėlio nuėmimo apeigomis, kai kuriais žaidybiniais elementais. Apeigose yra jaunojo sutiktuvės pas jaunąją, jaunųjų išleidimas į sutuoktuves, jų sutiktuvės su duona ir druska, stalo vadavimas, jaunųjų ir jų pulko apdainavimas, prašant lauktuvių, ir kt. panašios pirmosios vestuvių dienos apeigos.

Galimos ir „iki minimumo suprastintos“ vestuvės. Jose iš tradicinių liaudies vestuvių papročių atliekama tiktai jaunųjų apeiginis pasitikimas su duona ir druska, kartais dar jaunojo sutiktuvės pas jaunąją. Palydoje būna 1–2 poros liudininkų. Grįžus iš sutuoktuvių, jaunosios ar jaunojo tėvų namuose, dalyvaujant atitinkamo sutuoktinio tėvams ir artimiesiems giminėms, kartais dar keletui svečių, vyksta kuklios vaišės (vakarienė) su muzika ar be jos. Per vaišes jokių tradicinių apeigų neatliekama.

Šiai sutuoktuvių be vestuvių kategorijai priskirtini tie atvejai, kada tuokiamasi „iš reikalo" ir jaunieji yra pernelyg jauni arba kai jaunoji jau senyvo amžiaus, arba kada kokios nors nenumatytos aplinkybės (staigi tėvų mirtis) sukliudė santuoką pažymėti vestuvių iškilmėmis.

Iš lietuvių kultūros istorijos 11 ir 12 tomų

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (4)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.