Vestuvės.lt
Papročiai ir tradicijos
Jaunojo išleistuvės ir sutiktuvės pas nuotaką (V dalis) (1)

Jaunojo išleistuvės. Sutuoktuvių dienos rytą, svečiams susirinkus pas jaunąjį jo išleistuvėms, o pas nuotaką — jaunojo sutiktuvėms, XX a. pirmaisiais dešimtmečiais būdavo atitinkama jaunojo (jaunosios) apdovanojimo apeiga, vadinama dovanų dėjimu žiedui ar vainikui. Piršlys užsivesdavo jaunąjį užstalėn, jaunojo motina atnešusi padėdavo prieš jį ant stalo balta skepetaite uždengtą lėkštę. Susirinkusieji jaunojo išleisti pas nuotaką, pradedant piršliu ir pabroliais, dėdavo į lėkštę pinigų, moterys – rankšluosčių, drobės stuomenį marškiniams. Tėvai sūnui dovanų nedėdavo.

Pas nuotaką, jai pačiai su svočia ir pamergėmis sėdint už stalo, nuotakos tėvai pastatydavo ant stalo lėkštę, pirmiausia į ją įdėję pinigų. Po to tokia dovanas „vainikui" dėdavo svotai, pamergės, giminės ir kaimynai, susirinkę išleisti jaunuosius į jungtuves. Šiandien šis paprotys jau baigia išnykti. XX a. pirmaisiais dešimtmečiais buvo paprotys išleidžiamą sutuoktuvėms sūnų palaiminti.

Dabar jaunojo tėvai sodina už šventiškai parengto vaišių stalo jaunąjį, piršlį su piršliene, pabrolius, gimines, kaimynus. Trumpai pavaišinus, piršlio paprašyti, visi atsistoja, atkemšamas šampano butelis. Visi susidaužia taurėmis su jaunuoju, linkėdami jam šeimyninės laimės. Jaunasis atsisveikindamas pasibučiuoja su motina, tėvu, kitais šeimos nariais ir nešinas gėlių puokštę jaunajai, sėda su piršliais į automobilį.

Dažnai kartu su pabroliais važiuoja juokdariškai aprengtas su didele lapuočių ar eglių šakų puokšte tariamas jaunasis tam atvejui, jeigu jaunosios namuose būtų išvesta netikra jaunoji. Jaunojo tėvai kartais vyksta drauge, kartais vėliau. Kiti giminės ir jo pusės kviesti svečiai sutartu laiku atvyksta į jaunosios (ar jaunojo, priklausomai nuo to, kur vyks vestuvės) namus iš civilinės metrikacijos biuro ar bažnyčios grįžtančių vestuvininkų pasitikti.

Jaunojo sutiktuvės pas nuotaką. XX a. pr. pagal vienų Lietuvos vietų vestuvių papročius, jaunasis ir jo palydovai būdavo sutinkami draugiškai, pagal kitų — tariamai priešiškai, turėjo išlaikyti egzaminą — sąmojingai atsakinėti į ne mažiau sąmojingus jį pasitinkančių nuotakos pusės svečių klausimus. Šiuolaikinėse suvalkiečių vestuvėse į nuotakos namus atvykęs jaunojo pulkas sutinkamas ir draugiškai (pasitinka uošviai, pati jaunoji, jaunoji su savo palyda), ir nedraugiškai (užtverta vartai), ir su humoru (tenka nuotaką susiieškoti ir atpažinti).

Dabar labai mažai pasitaiko ankščiau suvalkiečių vestuvių papročiams būdinga tariamai priešiško sutikimo, o tapo labai populiarus paprotys ne tik Suvalkijoje, bet ir kitur Lietuvoje, jaunajam išvesti netikrą nuotaką. Dabar svečiai ar vestuvių šeimininkės išveda juokdariškai aprengtą, žolėmis, lapais apkaišytą „nuotaką" — dažniausiai vyrą. Piršlys prie jos atveda savo „jaunikį". Šiuodu susitikę bučiuojasi, myluojasi. Išaiškėjus apgaulei, abu juos jaunojo pabroliai pasodina į mašiną ir išveža iš kiemo.

Tada svočia su vyriausiąja pamerge (ar svočia ir tėvai) išveda jaunojo pasitikti tikrąją nuotaką. Tik dabar jaunasis išlipa iš mašinos ir, piršlio vedamas, prieina prie jaunosios, paduoda jai gėlių puokštę ir pabučiuoja į veidą. Jaunoji savo išrinktajam prie švarko kairiojo atlapo prisega jaunojo ženklą — baltą medžiaginę gėlę su rūtos šakute. Seniau būdavęs segamas 10–12 cm ilgio baltas šilkinis kaspinėlis ir mažutis rūtų vainikėlis.

Svočia prisega didelę baltą dirbtinę gėlę ar natūralų gėlės žiedą piršliui prie jo švarko dešiniojo atlapo. Jaunoji piršlį per kairįjį patį perjuosia tautine juosta su įrašu „Piršliui–melagiui", seniau — raštuotu savo darbo rankšluosčiu. Taip papuoštas piršlys išbūna per visas vestuves iki pat „kartuvių". Šiuo ar kitu momentu piršlys įteikia svočiai atminimo dovanėlę. Jaunieji iš anksto būna susitarę dėl pirmosios pulko poros — vyriausiuoju pabroliu ir vyriausiąja pamerge būna nevedę (jei tokių yra) jaunųjų broliai ir netekėjusios seserys.

Dabar vyriausiasis pabrolys pristato kitoms pamergėms jų pabrolius, o šie pasisveikinę įteikia jiems gvazdiką, ramunę ar kitą žiedą. Pamergės savajam pabroliui prisega prie švarko kairiojo atlapo pabrolio ženkliuką — baltą ar kitos spalvos gėlytę, pasikeičiama suvenyrais. Taip sudarytos pulko poros drauge eina jaunųjų palydoje per sutuoktuves, visas vestuves drauge sėdi už stalo. Dažniausiai po sutuoktuvių pabroliai dovanoja savo pamergėms saldainių kelio užtvarų ir kitiems išsipirkimams.

Susipažinus visi vestuvių veikėjai drauge su jaunaisiais kviečiami prie stalo. Trumpai pasivaišinus, piršlys iškilmingai atsiklausia nuotakos motiną, ar jai tinka jaunasis. Gavęs teigiamą atsakymą, primena, jog jau laikas važiuoti į civilinės metrikacijos tarnybą ar bažnyčią užregistruoti jaunųjų santuoką, ir pasiūlo jauniesiems atsisveikinti su tėveliais.

Iš Lietuvių kultūros istorijos 11 ir 12 tomų

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (1)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.