Vestuvės.lt
Papročiai ir tradicijos
Labrytis ir marčpietis (XI dalis) (6)

Labarytis. Apie 12–13 valandą visi kviečiami prie stalo pusryčių. Šis pirmasis antrosios vestuvių dienos susėdimas trunka 3–4 ir daugiau valandų. Vaišes pradeda piršlys humoristiniu pasakojimu apie tariamus praėjusios nakties įvykius, kurių liudininkas esą buvęs jis pats su svočia: jaunieji suspaudę labai kietą sūrį. Tam patvirtinti atnešamas ir padedamas prieš jaunuosius didžiulis saldinis sūris.

Piršlys pasiūlo svočiai nuimti jaunosios veliumą, nes jaunoji jau moteris ir mergiškas galvos apdangalas jai nebetinka (jaunoji ateina pusryčių persivilkusi kita suknele, bet su veliumu, jei išvakarėse vainikėlis nebuvo nuimtas, tai ir su vainikėliu). Visiems pritariant, svočia nuima jaunosios veliumą ir uždeda jį pirmajai pamergei, jaunosios galvą apriša skarele. Jaunoji įrodymui, jog bus gera šeimininkė, pjausto sūrį. Svočia dalija jį visiems paragauti.

Būna atvejų, kad keltuvių sūris svečiams dalijamas kieme (kitoje patalpoje) dar prieš pusryčius. Per šį pirmąjį susėdimą prie stalo piršlys, padedamas svoto, piršlienės, skaito įvairius humoristinius patarimus jaunai šeimai, prisakymus vyrui ir žmonai, skelbimus, pagrasinimus, kas ką pametė, rado, perka, parduoda, ieško įsigyti ir t.t. Panaši medžiaga dar prieš vestuves apipavidalinama kaip laikraštėlis, kuris padauginamas ir keltuvių rytą prisegamas matomose vietose ar išdalijamas kaip specialus šių vestuvių leidinys.

Papusryčiavus, bet dar tebesėdint prie stalo, jaunuosius, jų palydą ir svečius sveikinti „su labu rytu” ateina muzikantai. Pirmiausia specialiais kupletais jie sveikina jaunuosius, apdainuoja piršlius, svotus, pamerges ir pabrolius. Po to paskelbia pageidavimų koncertą „Aš — tau, tu — man”, už kurį kiekvienas paprašęs atlikti pageidaujamą dainą ar muzikos kūrinį įdeda pinigų į stalu siunčiamą lėkštę. Pirmiausia atliekama jaunųjų , piršlio, svočios, pirmosios pulko poros, paskui iš eilės kitų pabrolių ir pamergių , po to svečių pageidavimai.

Seniau labarytį muzikantai grodavo apsitaisę „čigonais”, nusigrimavę veidus. Dabar tas paprotys jau išnykęs. Muzikantams baigus pageidavimų koncertą, kai kur ateina šeimininkės, barškindamos puodais, samčiais, šaukštais. Jos „groja” muzikantams, ir šie už pagerbimą joms atsilygina iš surinktųjų pinigų. Čia pastebėtina, kad vargu ar visuose vestuvėse šie pageidavimų koncertai yra patenkinamo meninio lygio, ne visada jie prisideda prie muzikinės kultūros ugdymo.

Muzikantai karetais tesugeba atlikti vos vieno kito vestuvių svečio pageidautą kūrinį, o dažniausiai vietoj jo savo nuožiūra pagroja gerokai nuvalkiotą šlagerį. Be to galimi atvejai, kai muzikantai persistengia pilna ta žodžio prasme, jie savo „iniciatyva” užgožia iškilmes, visą šventę paverčia pigių juokelių kratiniu. Todėl visiškai realios galimybės pakviesti vestuvėse groti vietos saviveiklinius ansamblius, pagaliau panaudoti įrašus.

Marčpietis. Antrosios vestuvių dienos antrasis susėdimas prie stalo vadinamas marčpiečiu, marčpiečiais, lauktuvėmis, svočios pulko stalu. Pavadinimų gausumas liudija, kad čia sujungta keletas seniau buvusių savarankiškų apeigų. Svočios pietumis buvo vadinama pirmą vestuvių dieną svočios duodamos vaišės. Lauktuvėmis vadinta visos jaunųjų palydos duodamos dovanos, vaduojant persirengėlių užsėstą stalą, sugrįžus iš sutuoktuvių.

Marčpietis — tai į vyro namus parvežtos marčios pirmosios vaišės: joms marti tiesdavo stalus savo staltiesėmis, dėdavo savo atsivežtus valgius. Nors vestuvininkai duoda pasitinkantiesiems lauktuvių, per marčpietį jie vėl apdainuojami, ir dabar turi sudėti ant stalų „tikrąsias” lauktuves — vyrai gėrimo butelius, moterys — įvairius kepinius: pamergės — tortus, jaunoji — puošnų keliaaukštį baltą ar kitokį tortą, svočia — karvojų ar kokį nors kitokį įdomesnį kepinį.

Dėl to kai kur prieš marčpietį šeimininkės padeda ant stalų tik tuščias lėkštes ir taureles, o iš gėrimų — gaivos ąsočius. Jaunieji, svotai, piršliai, pamergės ir pabroliai atsineša savo gėrimų (daugiausia butelių su homoristinėmis etiketėmis), tortų ir kt. Visa tai laiko prie savęs ir atiduodavo svečiams ragauti tik po ilgų apdainavimų, pvz.: „Girdėjom piršleli, Konjako pirkai Jeigu duosi, tai sakyki, Miestely buvai, Ir mums žadėjai, Jei neduosi, atsakyki: Miestely buvai, Ir mums žadėjai, Ilgu mums laukti, Konjako pirkai. Tai kur padėjai.“ Gėda atsitraukti. Gavę lauktuvių svečiai dainuodami dėkoja: „Tai ačiū, piršleli, už lauktuvėles, Už saldžias, už gardžias, už cukravotas“. Panašiai iš eilės apdainuojami visi palydos dalyviai. Jų lauktuvės išdėstomos ant stalų svečiams vaišintis.

Kulminacinis apeigos momentas — svočios apdainavimas ir jos karvojaus atnešimas. Kartais karvojų atsineša prieš marčpietį pati svočia, bet dažniau — per marčpietį 2–4 pabroliai, kuriuos svočia perriša rankšluosčiais arba prijuosia mažas baltas prijuostėles. Svočios karvojus — apeiginis pyragas, dalijamas per marčpietį ar po jo, buvo žinomas jau XIX a. II–oje pusėje.Tai didelis, iš įvairiausios tortinės tešlos, su keliais lizdais ties viduriu šampano ir kitų gėrimų buteliams įstatyti. Jis apglaistomas baltu glajumi, padabinamas paukščiukais, voveraitėmis, „ežerėliu” su gulbėmis ir kt. Vadinasi, svočios karvojus turi senas tradicijas. XX a. šis apeiginis vestuvių pyragas buvo išstumtas iš Vakarų Europos per miestus atėjusio naujos formos pyrago, seniau liaudies vadinto banduku (vok. Baumkuchen), dabar — šakočiu, raguoliu, ragium.

Apdainavus jaunuosius, jų palydą ir gavus lauktuvių, toliau vaišinamasi, dainuojamos dainos, protarpiais šokama. Per marčpietį atliekami įvairūs atrakcionai: piršlys su svočia duoda jauniesiems išsitraukti humoristinius suvenyrus iš „laimės šulinio” — ragiaus. Vienas jų išsitraukia piniginę (ženklas, kad jis bus šeimos galva, valdys pinigus), kitas — lėlytę ar pieno buteliuką (užuomina į šeimyninius rūpesčius auginant vaikus).

Jauniesiems taip pat padovanojami du gražiai surišti paketėliai, kuriuos išvyniodami jie randa ir garsiai perskaito juokingų patarimų, pamokymų, kol pagaliau suranda kokį nors visų juoką sukeliantį siurprizą. Be to, jaunajai įteikiamas puodų ir kitokių virtuvės reikmenų suvenyrinis rinkinys su prie kiekvieno daikto pririšta paskirties ir naudojimo būdo šeimos buityje „instrukcija”. Per rankas paleidžiama iš anksto parengtų humoristinių piešinėlių, kad svečiai jauniesiems parinktų jų būsimųjų vaikučių pavyzdžius. Daugiausia taškų gavę pavyzdėliai įteikiami jauniesiems. Po to suvedami vestuvių pradžioje paskelbtų konkursų: geriausio šokėjo, skardžiausio giedoriaus, godžiausio valgytojo, pajėgiausio gėrėjo ir kt.

Iš lietuvių kultūros istorijos 11 ir 12 tomų

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (6)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.