Vestuvės.lt
Papročiai ir tradicijos
Nakvynė, II vestuvių diena, jaunųjų žadinimas, svočios parvežimas (X dalis) (6)

Jaunųjų ir palydos nakvynė. Jaunųjų guldytuvės šiuo metu nėra būdingos, nors praeityje humoristinės jaunųjų guldytuvių apeigos buvo populiarios. Jauniesiems parengiama nakvynė nuošaliame kambaryje, jei yra galimybė, namo antrame aukšte. Piršliai, svotai, pulkas apnakvinami toje pačioje vestuvių sodyboje, pas kaimynus arba, jei netoli, eina nakvoti namo. Kadangi turima daugiau nuosavų automobilių, didėja atvejų, kai piršliai ir svotai nakvoja savo namuose: taip jiems lengviau išvengti pokštininkų išdaigų.

Pamergės ir pabroliai vis dažniau apnakvinami pas kaimynus, nes, kviečiant į vestuves daugiau svečių, pas šeimininkus nakvoja iš toliau atvykusieji giminės. Apskritai pirmoji vestuvių naktis praeina šokant ir krečiant pokštus: muzikantai ir svečiai „vagia” sumigusių batus, drabužius, juos sukeičia, susiuva ir pan. „Vagiami” tiktai patys reikalingiausi daiktai, kurių savininkas būtinai pasigęstų. Po to vogtiems daiktams vyksta mugės — jie išparduodami. „Mugėje” „prekės” giriamos, dėl jų deramasi ir pan. Moterys savo daiktus išsiperka saldainiais ar kitais saldumynais, vyrai — buteliu.

Antrosios vestuvių dienos apeigos ir papročiai. Antrosios vestuvių dienos papročiuose vyrauja humoristinio žaidimo pradas. Prasminis šios dienos apeigų leitmotyvas — jau pradėtas realus jaunavedžių šeimyninis gyvenimas. Dėl to įvairiais būdais (dainomis, simbolinėmis dovanėlėmis, linkėjimais ir kt.) nuolat jaunavedžiams primenama pagrindinė jų pareiga — susilaukti ir išauginti didelį vaikučių būrį. Kartais šis humoras grubokas, dainoms nestinga obsceniškumo, bet tai nieko nešokiruoja: tokia vestuvių tradicija.

Antroji vestuvių diena nuo pat ryto pradedama pokštais, jaunųjų ir palydos apdainavimu, humoristiniais pasakojimais apie tariamus praėjusios nakties įvykius. Šios dienos svarbiausios žaidybinio pobūdžio apeigos yra jaunųjų ir jų pulko keltuvės, svočios parvežimas iš nakvynės, visų vestuvių veikėjų apdainavimas per marčpietį, piršlio korimas, svočios išvežimas, jaunosios, svočios, pamergių vogimas. Šią dieną ypač aktyvūs būna muzikantai: organizuoja labaryčio pageidavimų koncertą, piršlio teismą bei korimą ir kt.

Jaunųjų keltuvės. Jaunųjų ir jų palydos keltuvės, muzikantams grojant maršą, kitiems vestuvininkams tarškinant puodais, dangčiais ir bet kuo, kas pakliuvo po ranka, yra sena lietuvių vestuvių tradicija. Palyginus su guldytuvėmis, keltuvės šiandieninėse suvalkiečių vestuvėse yra kur kas populiaresnės. Pirmiausia muzikantai prikelia pabrolius, piršlį. Gavę iš jų dovanų, eina kelti jaunųjų, po jų — svočios.

Muzikantams grojant maršą, prikėlę jaunuosius, svečiai, pabroliai nuneša juos ant kopėčių ar nuveža (ratukais, šlajukėmis) prie kūdros (baseino, krano) “nuprausti”. Nuprausę juos nešte parneša į kambarį persirengti. Už prikėlimą bei nuprausimą jaunasis atsilygina buteliu, o jaunoji – saldainiais.

Svočios parvežimas iš nakvynės. Svočia iš nakvynės pati neparsiranda, reikia parsivežti. Tam tikslui susidaro juokdarių pulkas, kurie kuo juokingiausiai įsitaiso važiavimo priemonėje ir parveža „ponią svočią”. Jos pasitikti išeina visas pulkas. Dabar svočią taip pat juokingai iš nakvynės parveža ir pietų žemaičiai. Svočią veža pabroliai, lydi — piršlys. Už parvežimą ji vežėjams atsilygina buteliu su pieštine etikete, pvz., „Svočios dosnioji” — vartoti po šaukštą su cukrumi”.

Iš lietuvių kultūros istorijos 11 ir 12 tomų

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (6)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.