Vestuvės.lt
Papročiai ir tradicijos
Susėdimas automobilyje ir jaunųjų sutiktuvės (VII dalis) (8)

Susėdimo automobilyje tvarka, vykstant į sutuoktuves ir grįžtant iš jų. Jaunųjų ir jų palydos važiavimo į civilinės metrikacijos skyrių ar bažnyčią tvarka daug priklauso nuo transporto priemonių rūšies. Pastaruoju metu tuoktis važiuojama daugiausia nuosavomis lengvosiomis automašinomis. Dažnai kiekviena pulko pora važiuoja atskira automašina.

Jaunųjų mašina papuošiama vainikais, gėlėmis, ant kapoto pritaisoma dviejų sutuoktuvių žiedų imitacija, (kartais lėlė) prie radijo antenos pririšami kaspinai. Piršlių ir svotų automašinos taip pat apkaišomos gėlėmis, prie antenos pririšami raudonos spalvos kaspinai. Pamergių ir pabrolių automašinos papuošiamos įvairių švelnių spalvų kaspinais. Čia verta priminti — nepersistenkite! Žiedų dydis, lėlės spalvingumas, balionų, kaspinų gausumas ir pan. liudija ne iškilmingumą, o labiau apie skonio, ribos ir estetinio jausmo trūkumą.

Pagal tradiciją į sutuoktuves jaunoji važiuoja vienoje mašinoje su svotais ir vyriausiąja pamerge, jaunasis – su piršliais ir vyriausiuoju pabroliu. Po sutuoktuvių pirmoje automašinoje važiuoja jaunieji, svočia ir piršlys, antroje – svotas su piršliene, trečioje — pirmieji, toliau — kiti pabroliai ir pamergės.

Po sutuoktuvių jaunieji su palyda pirmiausia vyksta į fotoateljė. Čia jaunieji prisiminimui fotografuojasi vieni ir su palyda. Be kitų priežasčių, atrodo, turi tam reikšmės ir sena tradicija po sutuoktuvių grįžti namo aplinkiniais keliais. Kelio užtvaros ir jų išpirkimas. Iš seno yra tradicija ant kelių, kuriais po santuokos važiuoja vestuvininkai, statyti specialius vartus, prašyti lauktuvių. XX a. pr. Suvalkijoje kartais kelią užtverdavo raštuotais rankšluosčiais. Nereikia piktintis ant tokių užtvarų ir prašytojų. Kuo daugiau užtvarų, tuo didesnė garbė jauniesiems. Bet tikromis užtvaromis laikomos tik tokios, kada kelias užtveriamas vainiku, specialiais vartais, kada jaunieji pasveikinami, o ne vien reikalaujama išpirkos už pravažiavimą.

Jei užtvarą saugo vaikai, išsiperkama saldainiais, jei suaugusieji — saldainiais ir gėrimo buteliu. Seniau visam vestuvių kortežui kelią lauktuvėmis išpirkdavo vienas piršlys, dabar išpirkos reikalaujama iš kiekviena automašina važiuojančiųjų, net ir iš jaunųjų, atskirai. Pats paprotys pasveikinti pravažiuojančius jaunavedžius yra gražus, kol neįgyja įkyraus kaulijimo ir „plėšikavimo" pobūdžio.

Jaunųjų sutiktuvės. Paskutinieji, puošniausi vartai rengiami savoje gyvenvietėje, gatvėje ar prie namų, kurioje vyksta vestuvės. Prie jų jaunuosius pasitinka vestuvių svečiai, muzikantai, kurių dalis kartais būna persirengę „čigonais". Jie sveikina laimingai sugrįžusius jaunuosius, gauna iš vestuvininkų lauktuvių.

Piršliui duodama įmantriausių klausimų, į kuriuos šis turi šmaikščiai atsakyti::

Kodėl nėra vyrų konsultacijų? — Vyrai neišeina dekretinių atostogų).

Kodėl nuotakos suknelė balta, o jaunojo kostiumas — juodas? — Kam santuoka — džiaugsmas, o kam — liūdesys.

Kas yra rojus? — Adomo ir Ievos kolektyvinis sodas.

Kas yra uošvė? — Žento auklėtoja, dirbanti visuomeniniais pagrindais.

Kas yra nelaisvė?Normali vedusio vyro būsena ir t. t.

Piršlys, sumaniai atsakęs į panašius klausimus, išperka vartus visiems vestuvininkams. Prie sodybos vartelių ar namo prieangio durų jaunuosius senu papročiu pasitinka jaunosios ar abiejų tėvai. Kartais abipus tako išsirikiavę pamargės ir pabroliai praleidžia jaunuosius pro tautinių juostų tiltą. Jaunųjų sutikimas apeiginis — su duona, druska ir vandens ar vyno taurelėmis. Lėkštelė su dviem mažomis duonos riekelėmis ir žiupsneliu druskos bei taurelės būna apipintos rūtomis.

Duoną ir druską dažniausiai laiko jaunosios motina, lėkštelę su taurelėmis –—tėvas. Dabar dažniausiai jaunuosius pasitinka abeji tėvai, o lėkštelę su duona ir druska ir taurelės su vandeniu būna padėta ant stalelio. Jaunieji atsilaužia po gabalėlį duonos, pasisūdo į druską, suvalgo ir užgeria vandeniu, po to sveikindamiesi pasibučiuoja su tėvais. Kartais jaunųjų tėvai su gėrimu sutinka visas palydos poras. Tai naujas, mūsų nuomone, neturintis loginio pagrindo reiškinys.

Apeiginio jaunųjų sutikimo momentą muzikantai kartais panaudoja savoms rinkliavoms, grodami maršą jauniesiems, piršliams, svotams ir kiekvienai pulko porai tol, kol šie, jaunųjų tėvų iškilmingai pasitikti, išsiperka įėjimą pro duris vidun. Tas truputį sumenkina apeiginio jaunųjų pasitikimo įspūdį. Paskutiniuoju metu susidarė tradicija po jaunųjų iškilmingo sutikimo tariamai patikrinti jų pasiruošimą šeimos savarankiškam gyvenimui. Jaunajam tenka supjaustyti ar bent suskaldyti malkų, jaunajai — išmaudyti ar bent suvystyti lėlę.

Kad jaunajam būtų sunkiau uždavinį įvykdyti, parenkama ypatingai šakota kaladė, duodamas atšipęs, nusmukusiu kotu kirvukas. Jaunajai lėlę vystyti padeda svočia, kai kada ir jaunasis. Kartais ant tako būna patiestas rankšluostis ar juosta. Tai lieptas, kuriuo turi pernešti jaunąją įrodymui, kad juodu tikrai nusprendę visą gyvenimą darniai žengti vienu keliu. Šios humoristinės ceremonijos neturi apeiginės prasmės, todėl tradicijos nereglamentuoja jų atlikimo laiko: kitose vestuvėse jaunasis malkas skaldo, jaunoji bulves skuta, kuodelį verpia, kojinę ado ir panašius darbus atlieka antrosios vestuvių dienos rytą.

Iš lietuvių kultūros istorijos 11 ir 12 tomų

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (8)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.