Vestuvės.lt
Papročiai ir tradicijos
Svočios išvežimas, jaunosios, svočios, pamergių slėpimas, dovanojimai, svečių išleistuvės (XIII dalis) (6)

Svočios išvežimas. Pakorus piršlį, iš vestuvių išvežama svočia kaip nereikalinga. Pabroliai, svečiai, muzikantai, svočią pasodinę į geldą, karučius, vonelę ar pan. pavėžina aplink sodybą, nutempia pas kaimynus ar į balą „skandinti”. Piršliui ar jaunajam ją išpirkus, pargabenama tokiu pat būdu atgal į vestuves. Svočiai būti taip pavėžintai — garbę, todėl už tai nepykstama.

Jaunosios, pamergių, svočios slėpimas. Baigiantis vestuvėms, stengiamasi pavogti jaunąją. Ją iš jaunojo pavagia svečiai, tariamai išsivedę šokti ar kitu parankiu momentu, uždaro vonioje ar kitame nuošaliame kambaryje. Kartais jaunoji automobiliu išvežama iš sodybos, tačiau toks „pavogimas” nelaikomas jos paslėpimu: paslėpti būtina pačioje sodyboje, kad jaunasis galėtų susiieškojęs ją išpirkti. Iš pabrolių vagiamos pamergės, iš piršlio — svočia. Tad antrąją vestuvių dieną, piršlys bei pabroliai visą laiką akylai saugo savo porą. Šiuo metu — tai visoje Lietuvoje įprastos vestuvininkų išdaigos.

Dovanojimai. Kol nebuvo piršlio korimo apeigos, marčpiečiui baigiantis, marti apdovanodavo vyro tėvus ir kitus artimus gimines, taip pat jaunikio pulką. Dovanų priimti kiekvieną jų garsiai pakviesdavo vestuvių „maršalka” — tvarkdarys, prieš vestuves buvęs kviesliu. Marti užkabina dovaną ant kaklo, muzika ima griežti, o maršalka su apdovanotuoju kelis kartus apsisuka asloje, vadinasi pašokdina.

XX a. pirmaisiais dešimtmečiais marčios dovanos buvo jos pačios rankų darbai — drobės stuomuo marškiniams, rankšluostis, vaikams — juostelės. Marčios dovanas išdalijus, būdavo dedama ant stalo lėkštė ir maršalka šaukdavo pavardėmis gimines ateiti marčios apdovanoti: Kad čia pribūtų Petraitis jaunos martelės apdovanoti auksu, sidabru; jei ne auksu, sidabru, tai bent meiliu žodeliu. Kartais iškviečiama ir svečio žmona, o jeigu yra — ir kiti tos šeimos nariai.

Pašauktasis atėjęs meta kiek pinigų į lėkštę. Juo daugiau meta, tuo gražiau. Tai labai sena jaunojo ir jaunosios giminių giminystės sutvirtinimo tradicija. Pasikeitimas dovanomis yra buvusi viena iš sąlygų santuokai įteisinti. Šiuolaikinėse suvalkiečių vestuvėse dovanojimų apeiga tebėra išlikusi savo tradicine forma.

Dabar dovanos duodamos arba pirmąją vestuvių dieną po pirmojo susėdimo, arba keltuvių rytą prieš labarytį, arba, dažniausiai, prieš marčpietį. Kambaryje ar kieme pastatomas staliukas, ant jo sudedamos jaunųjų dovanos. Prie staliuko stovėdami abudu jaunieji (ar piršlys) pagal sąrašą kviečia ir apdovanoja jaunosios ir jaunojo motiną, tėvą, paskui piršlį, svočią, pirmąją pamergę ir pirmąjį pabrolį, jaunosios ir jaunojo seseris, brolius, senuolius, vardatėvius, pagaliau vestuvių šeimininkes ir muzikantus.

Jaunosios ir jaunojo motinoms dovanoja brangios medžiagos suknelėms, tėvams — marškinius, broliams — marškinius ar šalikus, seserims — medžiagos suknelėms ir pan., močiutei — skarelę, tėvukui — marškinius, šeimininkėms — skaras ar kt., muzikantams — po rankšluostį, piršliui, svočiai, pirmajai pulko porai — įvairius vertingus suvenyrus. Muzikantai kiekvienam apdovanotajam pagroja tušą. Po to visi apdovanotieji neša jauniesiems savo dovanas.

Dovanos įvairios: servizai, dulkių siurbliai, keraminės ar krištolinės vazos, patalynės reikmenys, medžiagos drabužiams ir kt. Pastaraisiais metais vis labiau įsigali piniginės dovanos — jauniesiems įteikiama vokas su pinigais. Kai kada darbo draugai įteikia brangią sudėtinę dovaną, pavyzdžiui, šaldytuvą. Prie dovanos visada pridedama kortelė su dovanojusiojo pavarde, kad jaunieji žinotų, kas ką dovanojo.

Tiesa, yra vestuvių, kuriose dovanas jauniesiems svečiai įteikia vos atėję. Tuo atveju jas priėmę jaunosios ar jaunojo tėvai sudeda ant tam paruošto atskiro stalo. Paprastai, be dovanos, einantieji į vestuves atneša tortą, konjako ar kito brangesnio gėrimo butelį. Svočia prie savo dovanos dar prideda ragių, neskaitant viso to, ką ji duoda per marčpietį. Per dovanojimų apeigą vyrauja iškilminga nuotaika.

Svečių išleistuvės. Vestuvėms pasibaigus, išvykstantieji namo svotai, piršliai, giminės, kaimynai apdalijami lauktuvėmis namiškiams. Svečiams lauktuvių — įvairių saldumynų, artimesniems — mėsos gaminių, gėrimo butelį — įdeda namų, kuriuose vyko vestuvės, šeimininkė. Dažnai svečiai patys save apdainuoja:

Išeikit, broleliai namo:
Suėdėt, susprogot jautį su ragais,
Su ragais, su nagais, su panagėm.
Suėdėt paršiuką ir treigį jaučiuką,
Važiuokit namo!

Tad niekas ir neįsižeidžia, namo varomas.

Šeimininkas išvykstančiuosius pavaišina taurele „dyselinės” (pavadinimas kilęs nuo vežimo rodiklio, ienos, suvalkiečių vadinamos „dyseliu”). Įdėti išvykstantiesiems lauktuvių yra tokia pat tradicija, kaip ir jų iš vestuvių parvežti. Pakorus piršlį, išvežus svočią, vestuvės oficialiai baigiamos, ir iš toliau atvykusieji giminės bei kiti svečiai skirstosi namo. Išvažiuoja taip pat ir muzikantai.

Iš lietuvių kultūros istorijos 11 ir 12 tomų

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (6)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.