Vestuvės.lt
Papročiai ir tradicijos
Svočios vaidmuo vestuvėse (7)

Mainosi laikai, mainosi ir svočios vaidmuo bei reikalavimai jai.

Būdavo laikai, kai svočios būdavusios netgi trys, ir kiekviena turėjusi savo vardą — bažnytinė svočia, svočia nuleidėja bei svočia gaubėja, ir visoms per tas ilgas vestuves darbų bei rūpesčių būdavusios pilnos rankos. Pirmoji savo dėmesiu jaunąją apgaubdavo nuo mergvakario iki bažnyčios, antroji kartu su kraičvežiais palydėdavo jaunamartę į vyro pusę, o trečioji ją čiapriimdavo.

Dabar gi visų trijų svočių darbas sugriūna į vienos svočios rankas. Šioji jau turi būti ne tiktai „bagočka", bet ir iš tikrųjų rinktinė: žinoti visas apeigas, visur rasti tinkamą žodį, be to, dar vadovauti visam vestuvių šventės vyksmui.

Į svočias paprastai kviečiama vyresnio amžiaus ištekėjusi nuotakos giminaitė. Pagal senąsias apeigines svočios funkcijas, ji turėdavo po jungtuvių išpinti ir nukirpti nuotakai plaukus — ritualas susijęs su šeimos dievų kultu, apgaubti nuotaką t. y. uždėti nuometą, taip parodant, kad mergina įjungiama į vyro šeimą, tapo ištekėjusia moterimi. XX a. pradžioje šis gaubimo paprotys išnyko; tai, kad nuotaka jau ištekėjo, simbolizavo tik rūtų vainikėlio nuėmimas. Atsirado paprotys po jungtuvių deginti nuotakos rūtų vainiką ant specialiai iškepto tuščiavidurio pyrago (šakočio).

Iki XIX a. pabaigos dar aptinkama jaunųjų sujungimo apeigų: svočia su piršliu, parvežus marčią pas vyrą, jauniesiems surišdavo rankas, svočia iškirpdavo jaunajai plaukų sruogą, o piršlys — jaunajam. Iškirptus plaukus sumaišydavo ir sudegindavo. Svočia lydėdavo nuotaką į jungtuves, vadovavo apeigoms, reiškusioms jaunosios perėjimą į ištekėjusios moters padėtį.

Svočia rengiasi tamsiais rūbais, prisisega raudoną dirbtinę arba gyvą gėlę. Kartu su vyriausiąja pamerge padeda nuotakai apsirengti, prisega nuometą ir rūtų vainiką, pamoko pamergę, kaip persegti vainiką po jungtuvių.

Aukštaitijoje ir Dzūkijoje svočia rūpinosi jaunųjų guldymu. Ji paklodavo jiems patalą, nurengdavo nuotaką, atlikdavo įvairius maginius veiksmus, kurie turėjo užtikrinti jaunųjų vaisingumą. Švenčionių apylinkėse svočia į jaunųjų lovą guldydavo berniuką, kad jiems gimtų berniukas. Ignalinos apylinkėse svočia paimdavo iš jaunikio vadinamą sugulimo duoną, kurią jaunieji pasidėdavo po galva eidami gulti.

Šiuolaikinėse vestuvėse svočia ant vaišių stalo įžiebia indelyje ugnį ar uždega žvakes — jaunųjų namų židinio simbolį, linkėjimą darniai gyventi. Po to svočia nuima jaunajai nuometą ir užriša skarelę, o nuometą uždeda vyriausiajai pamergei, kaip linkėjimą greičiau ištekėti.

Svočios pareiga pavaišinti šventės dalyvius. Aukštaitijoje ir Žemaitijoje dažnai antrosios vestuvių dienos vaišės vadinamos svočios pusryčiais arba svočios pietumis. XIX a. pab.–XX a. pr. svočios pietūs jau neturėjo pastovaus laiko vestuvių apeigose. Kartais visi patiekalai būna svočios, o gėrimai — piršlio. Kai kur Žemaitijoje antrąją vestuvių dieną svočia paruošia keltuvių stalą. Apie Vilnių, kaimo vietovėse, vaišių stalą svočia ruošia su savo indais ir staltiesėmis. Dažnai antrąja vestuvių dieną šeimininkės pateikia svečiams troškintų rūgščių kopūstų. Tai esąs ženklas, jog vestuvių vaišės baigėsi, laikas kilti sveteliams namo.

Vienas iškilmingiausių svočios pietų momentų yra jaunosios rūtų vainikėlio nuėmimas, t. y. jaunosios gaubtuvės. Daug kur yra paplitęs vainikėlio deginimas: svočia nusega jį jaunajai nuo veliumo, padeda į lėkštelę ant šakočio, užpila spiritu ir uždega. Visi atsistoję dainuoja muzikantų išpopuliarintą naktigonių dainą „Stok ant akmenėlio". Prasmingiau yra dainuoti jauniesiems „Ilgiausių metų".

Per svočios pietus prie jaunųjų daug kur vėl sodinami jų tėvai. Vaišėms ir apeigoms dabar vadovauja ne piršlys, o svočia. Piršlys antrąją vestuvių dieną, tarsi jausdamas artėjančia negandą, būna tylesnis, nors padeda svočiai svečius vaišinti, dalinti „medalius" ir kt.

----------------------------------------------------

Svočia ir piršlys šiuolaikinėse vestuvėse yra pramogų vadovai. Čia jauniesiems vėl skaitomi įvairūs linkėjimai, svočia supažindina su „Jaunosios šeimos meniu", piršlys pareiškia gavęs jauniesiems adresuotą „gandro" laišką su siuntiniu. Išvyniojus „siuntinį", pasirodo, jog tai „būtiniausi" naujagimiui auginti reikmenys: kamščiatraukis, šepetėlis buteliams plauti, guminės pirštinės, čiulptukas ir kt.

Pvz., Kauno apylinkėse svočia dovanoja jauniesiems kačergą (žarsteklį) ir skaito kačergos naudojimo instrukciją:
„Kačerga yra nacionalinis lietuvių buities rakandas. Kačergas XII a. pradėjo naudoti lietuvių gentys, gyvenusios prie Kačerginės. Mūsų krašte nepaprastai geras gyventojų aprūpinimas kačergomis: viengungiai aprūpinami be eilės, su 10 procentų nuolaida. Be to, kačergą galima įsigyti kreditan arba paštu.
Ši prekė — kukliai išsireiškus, yra didelė vertybė, meniškai išbaigianti interjero apipavidalinimą. Tai liaudies meno kūrinys buityje gali būti panaudojamas šiems tikslams:
1. Jei moteris išreikia savo emocijas kačergos pagalba, tai, be jokios abejonės, sužadins audringą vyro jausmų prasiveržimą.
2. Kačergos kalba yra vienodai suprantama tiek gatvės šlavėjui, tiek valstybės veikėjui.
3. Kačerga naudojama nugarai ištiesinti; praktika rodo, kad dažniau yra lyginamos vyriškos nugaros.
4. Kačerga — patikima auklėjimo priemonė, kurią prieš vartojant patariama apvynioti mazgote.
5. Kačerga gali būti panaudota ir visuomeniškiau, pvz., per ilgiau užsibuvusiems svečiams palydėti…“

Svočia savo kalbą pabaigia patarimu saugoti šį rakandą, nes nauja bus įteikiama tik per sidabrines vestuves.

Per svočios pietus piršlys su svočia, įrašę savo linkėjimus jauniesiems, pasiunčia aplink stalą albumą, kad svečiai įrašytų savuosius. Paskui albumas įteikiamas jaunavedžiams. Tai geras paprotys: prisiminimui lieka vestuvininkų žodžiai.

Per svočios pietus kai kuriose vestuvėse „atvyksta" persirengėliai — „gydytojai", „raganos" ir kt. Jie improvizuoja įvairias jaunųjų poros būsimo gyvenimo scenas, skaito jaunosios ir jaunojo „buvusių mylimųjų" laiškus, pranašauja jiems būrį vaikučių ir kt.

Antroji, kartais gana ilgai trunkanti, svočios pietų apeiga yra muzikantų rengiamas pageidavimų koncertas — iš tikrųjų kalėdojimas atlyginimo už grojimą vestuvėse. Kai kur (Žemaitijoje) muzikantams kiekvienas svečias moka už pasitikimo, kartais ir už palydėjimo maršą išeinant namo, dažnai dar už užsiprašytą šokį, be to, šeimininkai iš anksto jiems duoda rankpinigių, muzikantai rinkliavą aplink stalą mėgsta. Jų pagalbininkas per šią ceremoniją yra piršlys; ties kiekvieną svečių porą jis pastato ąsotį, trilitrinį stiklainį ar lėkštę pinigams dėti ir pats „padaro pradžią" — įdeda stambesnį pinigą.

Baigiantis vestuvėms, kai kur svočia išgabenama iš namų, įsodinta į geldą, vežimą arba roges. Pvz., XX a. pr. Šakiuose svočia išveždavo piršlys, pasodinęs ją ant šiaudų kūlio, pririšto prie vežimo arba rogių. Jai važiuojant, iš paskos sekdavo muzikantai, barškindami pagaliais ir dainuodami:
Sėdi piršlys vežime,
O svočiutė ratuos.
Klausinėja piršlys svočią,
Ar tavęs nekrato.
Jeigu smarkiai pakratys,
Kad nesusiperstų,
Jei arkliai pasibaidys,
Kad neapsiverstų.

----------------------------------------------------

Šiuolaikinėse vestuvėse svočia yra lyg ir režisierė. Net ir patyrusi, turėdama iš anksto apgalvotą scenarijų, svočia turi būti pasirengusi bet kuriuo momentu prisitaikyti prie aplinkybių, improvizuoti. Taigi svočiai režisierei svarbu pamatyti tas vietas, kuriuose vyks veiksmas, numatyti, kaip pateikti ritualus, kad jie būtų gerai matomi svečiams, patogūs fotografuoti ir filmuoti. Namuose reikia surasti erdvę, kurioje bus sutinkamas jaunikio pulkas, sakomos kalbos. Itin svarbi vieta — kur tėvai laimina jaunuosius.

Svočiai svarbu susitarti su muzikantais, kada ir ką groti, su operatoriais ir fotografais, kad jie žinotų, kur ir kas vyks, netgi su šeimininkėmis — kaip turi būti papuoštas stalas, jaunųjų vietos, kad tilptų būtini apeiginiai daiktai. Svočiai tenka papuošti mašinas, valdyti ir jaunimo pulką, rasti jiems veiklos , patarti, kaip elgtis tam tikrose situacijose.

Svočiai tenka iš anksto pasirūpinti apeiginiais daiktais: suruošti sutikimo padėklą su duona, druska ir šaltinio vandeniu, žvakides arba židinėlius, kuriuos tėvai perduoda sūnui ir dukrai, kad šie įkurtų bendrą šeimos židinį. Patartina instruktuoti ir tėvus, kaip kuriuo momentu jiems dera elgtis.

Svočiai, pasitariant su jaunųjų tėvais, pravartu parežisuoti ir svečių susodinimą, kad būtų galima išvengti kartais nepageidaujamos kaiminystės ar kitokių nesusipratimų.

Svočiai privalu pastebėti ir suprasti svečių būdą bei nuotaikas, paskatinti, suteikti galimybę norintiems tarti žodį ar kitaip pasireikšti, tuo pačiu subtiliai, su humoru „nugesinti" per daug „įsilingavusius", jokiu būdu neversti kalbėti ar ką kitą daryti drovius ar to nenorinčius.

Taigi svočios rankose visa valdžia.

Be to, svočia yra ir aktorė.

Svočia yra ir viena svarbiausių vestuvių veikėja. Jeigu piršlys drovesnis ar mažiau paslankus, svočia atsiduria dėmesio centre iškart po nuotakos. Ne šiaip sau visi žvalgosi gražios, iškalbingos, žaismingos bei išradingos svočios. Ir šiandien drabužis, šukuosena, elgsena parodo svočią esant pulko vyriasniąją jei ne amžiumi, tai patirtimi. Todėl ir šiandien svočiai dera ilga, tamsesnio audinio, solidesnio stiliaus suknelė. Kad ir kokia puošni ji būtų, tiks gražiai išpintas krepšys, kuriame sudėti pyragai sveikintojams vaišinti, vartams bei stalui „vaduoti".

Svočia visada greta nuotakos, atstovaujanti šiai šaliai. Ji pataria, kaip kada elgtis, atlieka svarbiausias apeigas, surikiuoja eiseną. Paprastai į jungtuves viename automobilyje važiuoja nuotaka su svočia ir vyriausiąja pamerge, jaunikis — su piršliu ir vyriausiuoju pabroliu. Atgal jaunieji grįžta kartu, tačiau svočia dažniausiai lieka kartu su jais.

Tėvams, pasitinkantiems jaunuosius su duona ir druska, žodį taria svočia, o stalo vadavimo iniciatyva ir pirmąją užstalės kalbą perleidžia piršliui. Paskui svočia atlieka namų židinio apeigą, paskatina svečius išsakyti linkėjimus, bendrauja su muzikantais užsakydama apeiginius šokius, atlieka vainiko nusegimo, gaubtuvių, gultuvių, keltuvių ir kitus ritualus. Svočios priedermė — laikyti vienybėje visą jaunimo pulką ir taip padėti jauniesiems tinkamai atšvęsti šią ypatingą šventę.

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (7)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.