Vestuvės.lt
Papročiai ir tradicijos
Užstalės išpirkimas ir pirmoji vestuvių vaišių diena (VIII dalis) (6)

Užstalės išpirkimas.  XX a. pr. pašaliečių moterėlių užsėstą vietą užstalėje turėjęs išsipirkti tik jaunojo pulkas, atvykęs pasiimti nuotakos į jungtuves. Paprotys persirengėliams, tariamai kitai vestuvei, užsėsti „pagerbtąjį stalą" (jaunųjų ir jų palydos vietas) yra pastebimas įvairiose Lietuvos vietovėse. Stalą užsėdę svečiai, šeimininkės ir pašaliečiai (nekviestieji vestuvių svečiai) atitinkamomis dainomis apdainuodami iš eilės piršlį, svočią, pabrolius ir pamerges, išsiprašo iš jų lauktuvių „baltojo pyragėlio”, „saldžiosios arielkėlės”.

Tik gavę lauktuvių, jie užleidžia stalą tikriems vestuvininkams. Paprastai persirengusi „nuotaka”  būna vyras, „jaunasis” — moteris. Jų išvaizdos ir parodijinės elgesio manieros tikslas — sukelti žiūrovų juoką. Vietą už vaišių jauniesiems išvaduoja piršlys buteliu su piešta humoristinio pobūdžio etikete, pabroliai — 1–2 buteliais vyno ar degtinės, pamergės viana kita sauja saldainių, svočia — tortu. Kai lauktuvės išprašomos lauke prie durų, stalo užsėdimo ir išpirkimo apeigos paprastai nebūna.

Pirmosios vestuvių vaišių dienos apeigos ir papročiai. Šiai apeigų grupei priklauso vaišių pradžios, gėrimo „saldinimo”, jaunųjų pirmojo šokio, vainikėlio jaunajai nuėmimo ir kiti momentai. Jaunųjų ir jų palydos susėdimo už stalo tvarka. Vaišių stalo dydis ir stalų sustatymas priklauso nuo patalpos ar patalpų dydžio bei formos ir svečių kiekio. Nedidelėje patalpoje stalai sustatomi viena eile, didesnėje — dviem eilėmis su paliktu per vidurį tarpu praėjimui. Šiuo atveju prie abu stalus jungiančios galinės sienos statomas garbingasis stalas jauniesiems ir jų palydai.

Praeityje jauniesiems vieta, vadinama jaunųjų kerte, būdavo puošiama gale stalo, dabar — daugiausia šone stalo. Ties jaunųjų vieta ant sienos pakabinamas raštuotas rankšluostis ar kilimėlis su iš rūtų nupintomis jaunosios ir jaunojo vardų pirmosiomis raidėmis. Siena vasara puošiama rūtomis, bijūnų žiedais ar kitomis gėlėmis, žiema — slankstene, eglių šakomis. Jaunųjų ir pulko susėdimo prie stalo tvarka net ir tose pačiose vietovėse nėra vienoda.

Dažniausiai prie jaunosios sėdi svočia, prie jaunojo — piršlys. Tačiau dažnas atvejis kada prie jaunosios sėdi piršlys, prie jaunojo — svočia, piršlienė ar vyriausioji pamergė. Kai palydoje yra kelios svotų poros, jos sėda už piršlių ir pirmųjų svotų. Jaunųjų tėvai sėda priešais jaunuosius iš aslos pusės, svečiai — kur kam patogiau, bet paprastai vyrai drauge su žmonomis.

Iš lietuvių kultūros istorijos 11 ir 12 tomų

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (6)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.