Vestuvės.lt
Papročiai ir tradicijos
Vaišės, vadovavimas joms, jaunųjų šokis, vainikėlio deginimas (IX dalis) (8)

Vaišių pradžia ir vadovavimas joms. Vestuvėms vadovauja piršlys, svočia (dažniausiai abudu drauge) arba muzikantai. Iškilmingiau, prasmingiau kai vadovauja piršlys. Atskiriems svečių stalams atstovauja vaišių pradžioje išrenkami stalų vyresnieji — taurininkai. Pirmaujantis vaidmuo vestuvėse priklauso tiems iš paminėtų veikėjų, kurie yra savo vaidmeniui iš anksto gerai pasiruošę, sugeba linksminti svečius šmaikščiu žodžiu ir išradingumu.

Susėdus visiems už stalo, piršlys papasakoja, kaip jam su svočia sekėsi jaunuosius sutuokti, kokie nuotykiai nutikę, grįžtant iš sutuoktuvių, humoristiškai apibūdina šventės kaltininkus — jaunuosius. Jis gali padėkoti tėvams, kad išaugino tokius dailius ir protingus vaikus, patvirtinti, kad jie iš tikrųjų susituokė, parodyti sutuoktuvių liudijimą (tikrą ar paties padarytą). Baigdamas kalbėti, piršlys pasiūlo pirmąjį tostą už jaunuosius, už jų šeimos laimę.

Neretai prieš vaišių pradžią piršlio pakviesti abiejų jaunųjų tėvai atneša deglais šeimos židinio simbolinę ugnį, kuria jaunieji uždega naujos šeimos židinio ugnelę. Tam tikslui prieš juos ant šakočio uždėta lėkštelė su spiritu. Vestuvių vaišės gali būti pradėtos ir sugiedant jauniesiems „Ilgiausių metų” ir į jų sveikatą geriant taurę šampano.

Suvalkiečių vestuvėse kiekvienos dienos apeigų tvarka nustatoma pagal susėdimų prie stalo skaičių ir eilę. Pirmosios vestuvių dienos vaišių pradžia, grįžus iš sutuoktuvių, vadinama „pirmu susėdimu”. Susėdimo kartų skaičius priklauso nuo sugrįžimo iš sutuoktuvių laiko: jei grįžtama anksčiau, pirmąją dieną (skaitant naktį) būna trys, jei vėliau — du. Jų metu paduodami ir skirtingi valgiai: per pirmąjį susėdimą — tik šalti patiekalai, per antrąjį be šaltų, ir šilti mėsos patiekalai, per trečiąjį — šalti užkandžiai ir saldieji patiekalai.

Per pirmąjį susėdimą sakomi sveikinimo tostai jauniesiems: kalba piršlys, svočia, jaunųjų tėvai, giminės ir kt., prisistato muzikantai, skaitomos rimtos ir humoristinės telegramos, išrenkami taurininkai, dainuojama „karti degtinė” — ją pasibučiuodami „pasaldina” piršlys su piršliene, svočia su svotu, piršlys pabučiuoja jaunąją, bučiuojasi jaunieji. Pokylis visada smagesnis, jeigu jį paįvairina tostai, linkėjimai, sveikinimai. Jie gali būti ir iškilmingi, ir rimti, ir humoristiniai, tik svarbu neįžeisti nė vieno svečio.

Keletas patarimų, sakant tostą. Tostų gėrimai — šampanas ir vynas, bet ne degtinė ar alus. Tuo metu, kai sakomas tostas, neleistina kalbėtis, pilstyti gėrimus, valgyti. Po tosto nebūtina išgerti visą įpiltą gėrimą. Jeigu tostas neoficialus, svečiai kelia taures sėdėdami. Iškilmingo tosto metu visi svečiai atsistoja ir pakelia taures. Tosto tekstą galima ir pasirašyti iš anksto ir jį perskaityti. Žinoma, visada įtaigiau sakyti iš atminties ir nuoširdžiai. Sakant tostą atsistojama. Atsistojus sakytojui, kitų šventa pareiga — išklausyti.

Pasėdėjus prie stalo 2–3 valandas, piršlys paskelbia šokius. Prieš tai kartais sudaroma „komisija” stebėti ir išrinkti premijavimui geriausių šokėjų porą, garsiausią dainininką, godžiausią valgytoją ir kt.

Pirmasis jaunųjų šokis. Pakilus nuo stalo, muzikantai skelbia „jaunųjų valsą”. Jaunosios šokdinimas praeityje turėjo apeiginę prasmę, išreiškė marčios priėmimą į vyro giminę. Jaunąją šokdindavo vyriausiasis jaunojo pabrolys, piršlys, kiti pabroliai ir tik po jų — jaunasis. Pašokusi su pabroliais, jaunoji nušluostydavo jiems veidą dovanojamu — per petį perrišamu raštuotu rankšluosčiu. Dabar yra išlikęs tik pirmasis jaunųjų šokis, paprastai valsas, bet jis jau netekęs apeiginės prasmės.

Kurį laiką pašokus, visi kviečiami antrąkart prie stalo. Piršlys perskaito „Meilės ministro” įsakymą dėl neeilinio medaus mėnesio atostogų suteikimo jauniesiems, kartais atliekama humoristinė jaunųjų ištikimybės vienas kitam prisaikdinimo apeiga, ateina „čigonės” burti jauniesiems ateitį ir pan. Sakomos sveikinimo kalbos, skaitomos naujos „telegramos” ir t. t.

Vainikėlio nuėmimas ir gaubtuvės. Marčios gaubtuvės — tai sena, jaunosios perėjimą iš mergystės į ištekėjusių moterų kategorija, jos įvedimą į vyro šeimą ir giminę reiškusi apeiga. Praeityje ji būdavo atliekama, nuvežus jaunąją — marčią į vyro namus. Šioms reikšmingoms apeigoms vadovauja svočia. Pati ceremonija būdavo atliekama klėtyje prieš paskutinį susėdimą — marčios pietus, arba marčpietį, kuriam savo atsivežtas vaišes duodavo marti, o prie stalo patarnaudavo jos pabroliai.

Marčiai nuo galvos rūtų vainiką nuimdavo jaunojo pabroliai, o moterys uždėdavo jai iškilmingą moters galvos dangą — pabriuvius ir užrišdavo skarelę. Dabartinėse suvalkiečių vestuvėse jaunosios rūtų vainikėlio nuėmimas ir gaubtuvės dažnai atliekama kaip dvi chronologiškai skirtingos apeigos: vainikėlį nuima pirmosios vestuvių dienos vidurnaktį, o veliumą — vestuvių antrąją dieną per pirmąjį ar antrąjį susėdimą prie stalo.

Tačiau dažniausiai jaunosios vainikėlį svočia nuima pirmosios vestuvių dienos vidurnaktį (24 val.), jį padeda į lėkštę ant šakočio, užpila spiritu ir sudegina (tuo metu užgesina šviesą). Tai viena iškilmingiausių vestuvių akimirkų. Vainikėliui liepsnojant, muzikai pritariant, visi dainuoja dainą „Stok ant akmenėlio”.

Stok ant akmenėlio,
Sėski ant žirgelio,
Josim mudu į ganyklą
Ganyti žirgelių.

Ramta drylia lialia,
Oi lia lylia lialia
Josim mudu…
Žirgelius ganysim,

Ugnelę kūrensim,
Žalių rūtų vainikėlį
Ugny sukūrensim…
Vainikėlis dega,

Juodi dūmai rūksta,
O jau mano mergužėlei
Vainikėlio trūksta.
Ramta drylia lialia…

Tik nedaugelio atvejų svočia vainikėlį iškilmingai, palydėdama atitinkamais linkėjimais, parduoda jaunajai su gražia suvenyrine dėžute saugoti atminimui. Jaunosios vainikėlio sakraliunė prasmė šiuo metu jau pamiršta. Tai liudija šie faktai: vainikėlio nuėmimo apeiga ne visuomet atliekama, nėra tradicijos reglamentuota, kas ją turi atlikti, apeigos metu dainuojama naktigonių daina, metaforiškai vaizduojant nuotakos defloraciją.

Pirmosios vestuvių dienos vaišės ir šokiai baigiami apie 2–3 valandą ryto, kada pamažu išsiskirstoma ilsėtis.

Iš lietuvių kultūros istorijos 11 ir 12 tomų

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (8)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.