Vestuvės.lt
Papročiai ir tradicijos
Vestuvių stalas ir kaip prie jo elgtis (XIV dalis) (5)

Vestuvėms, ypač didesnėms, paruošti vis dažniau samdoma viena ar daugiau kvalifikuotų šeimininkių. Tokių „į vestuves einančių” kulinarių yra kiekvienoje vietovėje. Joms talkina namiškės moterys ir kaimynės. Šeimininkei už vestuvių vaišių paruošimą ir šeimininkavimą per vestuves apmokama pagal susitarimą. Be to, per vestuves šeimininkės įvairiai pagerbiamos, jaunieji jas apdovanoja vertingomis dovanomis, išleidžiant įdedama lauktuvių.

Samdytos šeimininkės pareiga paruošti vestuvėms šaltus ir šiltus mėsos bei žuvies patiekalus, gaiviuosius gėrimus, šiek tiek įdomesnių saldžiųjų kepinių stalams papuošti, serviruoti stalus vaišėms, nustatyti įvairių patiekalų padavimo į stalą tvarką. Suvalkijoje vaišėms iš džiovintos naminės duonos ir cukraus su mielėmis būdavo daromas alus. Dabar vietoj jo iš vaisių sulčių, virinto vandens, cukraus, citrinų daroma kompotais ar specialiais valgomaisiais dažais nudažyta gaiva. Kiekvieną vestuvių dieną per pirmąjį susėdimą duodama įvairių šaltų žuvies, mėsos, marinuotų grybų, daržovių patiekalų.

Per antrąjį susėdimą, be šaltų, būtinai patiekiama šiltų mėsos patiekalų — virtos ar keptos paukštienos, kiaulienos dešrelių, vyniotinių, kotletų su karštomis virtomis bulvėmis ir agurkais ar raugintais kopūstais. Desertui duodama juodos kavos su saldumynais, želė.

Stalai būna užtiesti baltomis staltiesėmis, papuošti vazose įmerktų gyvų gėlių puokštėmis. Ties jaunaisiais įmerkiama jaunosios sutuoktuvių puokštė. Kiekvienam svečiui atskirai dedama lėkštelė, 1–2 poros šakučių ir peilių, taurės gaivai, taurelės kitiems gėrimams, servetėlė, prie jo slankstenės ar rūtos šakelė. Ant stalų, kaip puošmena, nuo pat vaišių pradžios stovi ragiai, „eglės”, „drugeliai”, „grybų šeimyna” ir kt. puošnūs kepiniai.

Mėgstamos pintinėlės su baravykais, voveruškomis, kaštonais, ąžuolo gilėmis, braškėmis, žirnių ankštimis ir panašiais spalvotais smulkiais kepiniais. Pačios pintinėlės įmantriai „išpintos”, jos daromos iš saldžios tešlos. Tokius kepinius labai mėgsta vaišėse esantys vaikai, jų įdedama lauktuvių.

Keli patarimai, kaip elgtis prie stalo:

*Jei svečiai jau sėdi prie stalo, pavėlavusiam svečiui, nors ir garbingam, daug dėmesio neskiriama. Vėlavimo priežastys neaiškinamos. Pavėlavęs svečias su kitais pasisveikina tik galvos linktelėjimu, o ne eina aplink stalą ir netiesia rankos per stalą jau sėdintiems. Nesėskite per toli ar per arti stalo. Atstumas iki stalo — per plaštaką. Nelaikykite rankų po stalu. Ant stalo dedamos tik plaštakos — iki riešo. Nesiremkite į stalą alkūnėmis. Neatsukite nugaros kaimynui, per jį nesišnekėkite su kitu kaimynu. Tam rasite laiko per pertrauką.

*Vyras didžiausią dėmesį turi rodyti iš dešinės sėdinčiai moteriai, nesvarbu, ar jis jai pristatytas, ar ne. Vyrams leidžiama atsisagstyti švarką, tačiau kiekvieną kartą atsistojus, o labiau sakant tostą, jį reikia užsisagstyti arba rankos judesiu bent imituoti jo užsagstymą. Prie stalo niekada nesitaisykite šukuosenos ar drabužių. Stenkitės lūpų dažais neištepti taurių. Servetėlė dedama ant kelių, o ne po kaklu. Pavalgius lūpos šluostomos lengvai prispaudžiant servetėlę, o ne smarkiai ja trinant. Panaudota servetėlė kelis kartus perlenkiama ir padedama ant lėkštės.

*Valgant sriubą, nevalia lėkštę lenkti nei į save, nei nuo savęs. Šeimininkai neturi baigti valgyti ankščiau už svečius, ypač paskutinio patiekalo. Nekąskite iš visos duonos riekės — atsilaužkite po gabaliuką. Duonos riekė pasiimama tik pirštais, o ne šakute. Ant staltiesės nukritusį valgio gabaliuką pakelkite švaraus peilio galeliu ir įdėkite į savo lėkštę. Sutepta vieta uždengiama švaria servetėle. Nesistenkite būtinai pasemti paskutinį sriubos šaukštą ar suvalgyti paskutinį mėsos kąsnelį.

*Suvalgius šaltuosius ar karštuosius patiekalus, šakutė ir peilis padedami ant lėkštės vienas greta kito kotais į dešinę 45 laipsniu kampu stalo krašto atžvilgiu. Jei nukrinta stalo įrankis, nedera jo ieškoti po stalu. Šeimininkės ar patarnautojų paprašykite kito. Jeigu kuo nors apipylėte stalo kaimyną, atsiprašykite jo, bet nepulkite apipiltojo šluostyti. Patarnautojai tai padarys profesionaliau.

*Nedera čepsint bandyti šalinti maisto likučius iš tarpdančių. Tam skirti dantų krapštukai. „Operacija” atliekama sučiauptomis lūpomis ir kiek įmanoma greičiau, prisidengus burną nosine ar ranka. Jeigu vaišes aptarnauja padavėjai, jiems siekiant pakeisti patiekalus, nepadėkite jiems tai daryti. Jie profesionalai ir tai ko reikia pasieks ir paims patys.

Iš lietuvių kultūros istorijos 11 ir 12 tomų

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (5)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.