Vestuvės.lt
Vestuvių organizavimas
Piršlys — vestuvių vadovas ir vestuvių programa (8)

Piršlio elgesį vestuvėse lemia vestuvių vieta ir piršlio amžius.

Kaime —– piršlys laisvesnis ir aktyvesnis, tai jam leidžia erdvė ir tradicijos. Mieste — labiau subtilus, sąmojis saloninis, daugiau duoda galimybės reikštis kitiems. Jaunas piršlys — taip pat judresnis, vienas kitas netaktas nurašomas jaunystei, nepatyrimui, tuo tarpu brandus piršlys elgiasi atidžiau, jo humoras atsargesnis, įvairesnis. Kaime vestuvėse dalyvauja daug maž vienodos kultūros žmonės, mieste — dažniau svečių būrys įvairių kultūrų. Taigi, čia pateikiami patarimai yra daugiau bendri.

Piršlio vaidmuo tiek senosiose, tiek ir šiuolaikinėse vestuvėse yra vienas svarbiausių. Jis vadovauja vestuvėms, ir todėl yra atsakingas už įdomią, linksmą ir darnią jos eigą. Vadinasi, vienoje situacijoje jis turi paskatinti aktyvumą, kitoje — aktyvumą gesinti ir taip laviruoti, kad daugiau mažiau visi būtų patenkinti ir jas su malonumu prisimintų.

Piršliui būdinga tradicinė atributika:
svočia, ruošiantis važiuoti pas jaunąją ar į santuokos vietą, jį perjuosia nuotakos dovanota juosta su įrašu „Piršliui“ ar dekoratyviniu rankšluosčiu, kurio galai surišami dešiniame šone. Tai tradicinis ženklas, kad jis — vestuvių vadovas.

Pirmą vestuvių rytą jaunikis su pulku atvyksta į nuotakos namus. Kai kada, prieš atvykstant jaunikiui, nuotaka paslepiama, arba pasiūloma kita — persirengėlė. Jos ieško ir ją atpažįsta piršlys. Čia jis demonstruoja savo gražbylystę, jam tenka atsakyti į įvairius suktus klausimus. Pagaliau piršlys paragina, kad laikas vykti į santuoką. Jaunieji atsisveikina su tėvais. Piršlys vadovauja vestuvininkams, išvykstantiems į santuoką, prižiūri, kad išvažiuojantys į mašinas susėstų nustatyta tvarka: svočia su jaunąją, pabroliai su pamargėmis. Jis pats važiuoja pirmasis — su jaunikiu, o atgal — su svočia.

Kai kur yra paprotys, laukiant jaunųjų, įrengti sodą — pakabina prie durų ar stalo kadugio ar eglės šaką. Reikalaujant išpirkos — ją išperka piršlys. Vestuvininkai gali neužleisti jauniesiems vietų prie stalo, čia piršlys rodydamas „dokumentus”, derėdamasis su sėdinčiais užstalėje, šmaikščiai atsakinėdamas į persirengėlių klausimus — išperka stalą.

Susėdus už vaišių stalo, piršlys pirmasis pasako pirmąją kalbą. Pirmoji kalba — rimta, už darnų jaunųjų gyvenimą, už laimę ir šeimą. Po to suteikia žodį vienam ar kitam svečiui, skaito sveikinimo telegramas. Priklausomai nuo svečių skaičiaus ir stalų išdėstymo, piršlys išsirenka „padėjėjus” tvarkai palaikyti. Manau, kad geriausiai jais prašyti būti pabernius. Primesti šias pareigas kuriam nors svečiui, ne visada gerai, nes pasitaiko, kad toms pareigoms svečias nebūna pasiruošęs. Tarp svečių tostų, piršlys laikas nuo laiko grįžta prie jaunojo, su humoru giria jaunojo gabumus, darbštumą, meilę, pagarbą tėvams… Gražu, jei piršlys ir svočia turi paruošę eiliuotus pamokymus, patarimus, „gyvenimo nuostatas“, „gyvenimo kelių eismo taisykles“ jaunavedžiams.

Paplitęs paprotys prie vaišių stalo „saldinti degtinę“. Svečiai skundžiasi, kad degtinė karti, piršlys „moko“ jaunuosius bučiuotis.

Piršlys yra žaidimų, šokių, pramogų vadovas. Pasisėdėjus už stalo, piršlys pirmasis išveda jaunąją šokiui, po kurio turi teisę šokti ir kiti. Čia piršlys pirmasis patikrina, ar jaunoji neraiša, ar moka suktis, glaustis… Po to jaunąją šokdina visi vyrai.

Antrosios vestuvių dienos rytą, paplitęs paprotys ką nors „pavogti“. Tokioms vestuvininkų išdaigoms vadovauja piršlys. Dažniausiai vagiami drabužiai, apavas, smulkūs namų apyvokos daiktai. Vėliau tuos daiktus savininkai įvairiais būdais išsiperka.

Ypač populiarus piršlio „korimo“ paprotys. Tai improvizuotas vaidinimas, kuriame piršlys kaltinamas už melagystes ir nuteisiamas pakarti. Geriausias būdas — pasislėpti. Kol „budeliai“ suranda melagį, būna gražaus širmulio. O suradus atitinkamai persirengę ir su atitinkama atributika „teisėjai“ ir „prokurorai“ skelbia nuosprendį. Piršlys išklausęs, skelbia savo „testamentą“, kuriuo paskirsto visą savo turtą ir kiekvieną kūno dalį, apverkia liūdną dalią, teisėju žiaurumą ir prašo pasigailėti. Šaunu, jei testamente gausu komiškų detalių, eiliuotų intarpų, apeliacijų į merginas, būsimas nuotakas. Pagaliau piršlys atsisveikina su svočia, atminimui jai palikdamas juokingą niekutį. Visuomet piršlio „korimas“ baigiasi tradiciškai: jį išgelbsti nuotaka, perrišdama rankšluosčiu, o piršlio vietoje vestuvininkai karia piršlio iškamšą.

Tokia tatai piršlio dalia.

Su pagarba ir palinkėjimais gerai atlikti šias pareigas R. Romualdas

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
  Skaityti komentarus (8)

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.