Vestuvės.lt
Vestuvių organizavimas
Vyriausioji pamergė ir pabrolys (0)

Vestuvės — ne tik iškilminga šventė, bet ir didelė atsakomybė, kurios didelė dalis kliūva vyriausiajai pamergei ir vyriausiajam pabroliui. Jei jaunieji nusprendė nesuburti tradicinės palydos, vyriausiosios pamergės bei pabrolio vaidmenys atitenka liudininkams. Paprastai vyriausiąja pora–liudininkais kviečiami artimiausi jaunųjų draugai, rečiau — artimi giminaičiai.

Minimalus jaunųjų palydos porų skaičius — trys. Juo palyda didesnė — tuo reikšmingiau atrodo jaunieji. Dažnai palyda būdavo sudaroma iš neporinio porų skaičiaus.

Vyriausiosios pamergės ir vyriausiojo pabrolio pareigos
Vyriausioji pamergė pradeda rūpintis vestuvėmis dar gerokai iki jų: padeda nuotakai išsirinkti suknelę ir jos priedus, organizuoti mergvakarį, pabrolys — bernvakarį — atsisveikinimo su jaunyste ir laisve vakarėlį pagal parengtą programą.

Dar vienas darbas, kuriam vadovauja pamergė — tai vestuvių išvakarėse arba vestuvių rytą vainikais, gėlėmis puošiami namai ar vieta, kur vyks vestuvių pobūvis. Puošiamos kėdės ir vieta, kur sėdės jaunieji, vadinamasis jaunųjų kampas. Tuomet vyriausiasis pabrolys vadovauja puošiant jaunųjų automobilį (tam prireiks prie nuotakos puokštės derančių automobilio puošimo aksesuarų (juostų, žiedų, gėlių, balionų), rikiuojant važiuojančių į bažnyčią ar civilinės metrikacijos biurą automobilių eilę.

Ir jauniesiems, ir jų palydai reikės prie atlapo ar suknelės segamų puokštelių. Jei nuotaka į plaukus segsis gėlių, geriausia jaunųjų puokšteles daryti iš tokių pat ar panašių gėlių. Vyriausios pamergės puokštelė gali būti rausva, pabrolio — melsva. Kitų porų puokštelės dažnai derinamos prie pamergių suknelių spalvos.
Vyriausioji pamergė — pagrindinė nuotakos pagalbininkė, ištikima ir nuoširdi nuotakos draugė. Prieš vykstant į santuoka, padeda nuotakai apsirengti vestuviniais rūbais.

Jei vestuvės vyksta pagal tradicijas, būtent ji paslepia nuotaką ir derasi su jaunikiu dėl išpirkos. Per ceremoniją vyriausioji pamergė laiko jaunosios puokštę, prieš išeinant iš bažnyčios pataiso šydą ir šleifą. Sudarius santuokos aktą, vyriausioji pamergė persega nuotakai vainikėlį iš kairiosios pusės į dešiniąją, o vyriausiasis pabrolys — jaunikio gėlytę iš švarko kairiojo atlapo į dešinįjį. Šis paprotys simbolizuoja, kad jaunieji tapo vedusiais.
Išskirtinis dėmesys ir pagarba jaunųjų porai išreiškiamas ir „gėlių tiltu”: pabroliai ir pamergės, jauniesiems išeinant iš salės, prasiskiria, padarydami taką, ir iškelia rankas su gėlių puokštėmis. Tam vadovauja pirmoji pamergė. CMB ir bažnyčioje ji stovi už jaunikio ir pasirašo registracijos knygoje (todėl su savimi turėtų turėti pasą).

Po ceremonijos vyriausioji pamergė perima iš nuotakos svečių ir draugų dovanotas gėles, pasirūpina jomis. Jei po ceremonijos lauke vaišinamasi šampanu ir nedidelėmis vaišėmis, tuo taip pat užsiima vyriausioji pamergė. Per vestuvių pokylį vyriausioji pamergė sėdi šalia nuotakos ir padeda piršliui ir muzikantams organizuoti konkursus, žaidimus, šokius. Jei vestuvės tęsiasi kelias dienas, antrą dieną ji taip pat visur lydi jaunuosius.

Vėlgi, jei vestuvės vyksta laikantis tradicijų, tada vyriausioji pamergė ir pabrolys turi pasirūpinti, kuo išpirks užtvertą kelią, svečių užgrobtą stalą, pagrobtą nuotaką.

Jei vestuvėse yra piršlys, bet, deja, neiškalbus, vyriausiasis pabrolys gali net jį pakeisti. Todėl jam gali tekti sakyti ir pirmąją vestuvių kalbą — aišku, tai pirma paderinus su piršliu.

Vyriausiajam pabroliui priklauso pradėti šokius, prižiūrėti palydos pulką ir svečius, kad vestuvės vyktų darniai ir sklandžiai.

Šiuolaikinėse vestuvėse pabroliai stengiasi „pavogti” nuotaką. Tai pavykus, reikalauja surasti arba išpirkti jaunamartę. Tam vadovauja vyriausiasis pabrolys.

Pabroliai

Pabroliai neturi ypatingų pareigų. Per vestuvių pokylį jie privalo pašokdinti jaunąją, vyriausiąją pamergę ir kitas pamerges, jaunosios ir jaunojo mamą — tą, kurią pažįsta. Pabroliams privalu gražiai sutarti su jiems skirtomis pamergėmis, net jeigu kuri nors iš jų ir nelabai patiktų (juk tik vienam vakarui — ne visam gyvenimui). Tuo labiau antrąją vestuvių dieną reikia rūpestingai saugoti savo porininkę, nes už pavogtą pamergę, kaip įprasta, išpirką turi mokėti pabrolys.
Kartu su kitais vestuvininkais pabroliai krečia įvairias išdaigas: naktį paslepia miegančiųjų batus, rūbus, paskui už juos reikalauja išpirkos. Čia vėl viskas vyksta pagal vyriausiojo pabrolio planą.
Pagaliau vestuvės dažnai baigiasi piršlio korimu. Reikėtų įspėti, kad pabroliams, o juolab vyriausiajam, nederėtų talkinti ar organizuoti piršlio „korimo” — tai būtų tolygu savojo pulko išdavystei, juk kartu nukeliautas visas kelias, įveiktos visos kliūtys. Todėl pirmosios poros pareiga — užtikrinti tvarką, kad „budeliai“ per daug neįsisiautėtų.

Taigi, pirmoji pora yra atsakinga už tvarką, linksmybes, kad vestuvių iškilmės būtų įdomios, smagios, kultūringos ir su malonumu prisimintinos. Gražu, kai vyriausiosios poros rūpesčiu jaunimas iki vaišių pabaigos išlieka vieningas, neišsisklaidęs, mielai talkinantis vyresniesiems įvairiose apeigose, pokštuose bei žaidimuose.
 

Rašyti komentarą
Vardas
El. paštas
Komentaras  
 
Įveskite pateiktą kodą: *
   

Copyright 2008 Vestuves.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.